Ketvirtadienį Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) biodegalų ir baltyminių pašarų gamintoja UAB „MESTILLA“ oficialiai atidarė 70 mln. Eur vertės naują rapsų perdirbimo gamyklą. Nauja infrastruktūra bendrovei kasmet leis perdirbti apie pusę Lietuvoje užauginamo rapsų derliaus.
Po 2 metus trukusių projektavimo ir derinimo darbų bei dar 1,5 m. aktyvių statybų, nuo 2005 m. Klaipėdos LEZ veikianti „MESTILLA“ ketvirtadienį atvertė naują savo istorijos lapą. Kompanijos vertinimu, vienu metu apie 50 rangovų bei 500 jų darbuotojų suvienijęs projektas įgyvendintas rekordiniais tempais ir savaitės tikslumu, o panašūs objektai Europoje išplėtojami per penketą metų.
Naujoje modernioje gamykloje bendrovė galės perdirbti maždaug tris kartus daugiau rapsų sėklų nei dabar. Naujosios gamyklos pajėgumas siekia iki 500 tūkst. tonų rapsų per metus, iš kurių bus pagaminama 300 tūkst. tonų vertingų baltyminių pašarų ir 200 tūkst. tonų biodyzelino.
„MESTILLA“ direktorius Arūnas Zubas komentuoja, kad naujoji gamykla kurs vertę visai Lietuvai bent keliose skirtingose srityse – energetinio saugumo, žemės ūkio, aukštos pridėtinės vertės gamybos bei eksporto, aplinkosaugos ir kitose.
„Nuo mūsų veiklos pradžios prieš du dešimtmečius Lietuvoje užauginamų rapsų derlius išaugo apie 5 kartus. Nuo šiol galėsime perdirbti apie pusę jo, tad naujoji gamykla toliau stiprina ilgalaikę paklausą rapsų augintojams bei visam žemės ūkio sektoriui. Be akivaizdaus naftos produktų importo mažinimo, mūsų gamykla prisidės ir prie strateginio šalies energetinio atsparumo: skaičiuojame, kad krizės atvejų „MESTILLA“ pagaminti biodegalai galėtų patenkinti iki 20 proc. Lietuvos dyzelino poreikio“, – kalba A. Zubas.
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis pabrėžia, kad Lietuvos žemės ūkis šiandien yra ne tik maisto gamyba, bet ir svarbi energetinės nepriklausomybės bei pridėtinės vertės ekonomikos dalis.
„Tokios investicijos kaip „MESTILLA“ naujoji gamykla stiprina vietinių rapsų augintojų konkurencingumą, užtikrina ilgalaikę paklausą ūkininkams ir kuria didesnę vertę Lietuvoje iš čia užauginamos žaliavos. Ypač svarbu, kad moderni perdirbimo infrastruktūra leidžia mūsų žemdirbių produkciją paversti tvariais biodegalais ir baltyminiais pašarais, kurie reikšmingi tiek šalies energetiniam saugumui, tiek gyvulininkystės sektoriui“, – sako A. Palionis.
O energetikos viceministras Airidas Daukšas komentuoja, kad tokios investicijos stiprina Lietuvos energetinį atsparumą ir prisideda prie didesnio vietinės atsinaujinančios energijos išteklių panaudojimo.
„Biodegalų gamyba iš Lietuvoje užauginamos žaliavos ne tik mažina priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro, bet ir kuria aukštą pridėtinę vertę šalies ekonomikai, didina tiekimo saugumą ir prisideda prie transporto sektoriaus dekarbonizacijos. Tai svarbus žingsnis siekiant ilgalaikių Lietuvos ir Europos Sąjungos klimato neutralumo bei energetinio saugumo tikslų“, – teigia A. Daukšas.
Naujoje gamykloje įdiegti pažangiausi pasaulinės lyderės, Belgijos kompanijos „Desmet“ aliejinių sėklų perdirbimo sprendimai ir technologijos. Objektą ir jo inžinerines sistemas projektavo „Sweco“, statybos darbais rūpinosi „EIKA Development“, o viso projekto valdymą ir įgyvendinimą laiku užtikrino „MESTILLA“ projekto grupė.
Bendrovė didžiuojasi, kad projekte pavyko suvaldyti augančias sąnaudas. Nors pradiniame plane numatytas biudžetas didėjo apie 15 proc., tokį projektą pradedant dabar, investicijos siektų jau apie 100 mln. Eur dėl didesnės statybos darbų paklausos ir aukštesnių kainų.
Naujajame projekte, be jau pasiteisinusių ir naujų pažangių kvapo valdymo technologijų, įrengti ir du 70 m aukščio kaminai. Jie turėtų reikšmingai pagerinti likutinio kvapo sklaidą ir iš esmės padėti tašką šiam klausimui.
„MESTILLA“ yra viena didžiausių biodyzelino gamintojų Baltijos regione, kurios veikla prisideda prie strateginių ES bei Lietuvos atsinaujinančios energetikos ir pėdsako aplinkai mažinimo tikslų. Į visą šalyje parduodamą dyzeliną šiuo metu įmaišoma 7 proc. biodyzelino, o tai leidžia sumažinti importinio iškastinio kuro naudojimą, dalį jo pakeičiant atsinaujinančia vietine žaliava. Apie du trečdalius pagamintos produkcijos bendrovė eksportuoja.
