Šią savaitę Azerbaidžano sostinėje Baku vykstančiame tryliktajame Jungtinių Tautų Pasaulio miestų forume (WUF13) įvairių šalių atstovai diskutavo, kaip didinti būsto prieinamumą, stiprinti tvarią miestų plėtrą ir atsparumą klimato kaitos keliamiems iššūkiams.
Forumo metu vykusiame ministrų susitikime dėl Naujosios miestų darbotvarkės Lietuvai atstovavo Aplinkos ministerijos kancleris Povilas Poderskis. Susitikime, skirtame darbotvarkės įgyvendinimo vidurio peržiūrai, aptarta, kokią pažangą valstybės pasiekė įgyvendindamos 2016 m. Jungtinių Tautų priimtą darbotvarkę ir kokių veiksmų reikia likusiam jos įgyvendinimo dešimtmečiui iki 2036 m.
„Lietuvai būstas nėra tik atskiras sektorius, tai saugių ir tvarių miestų pagrindas. Tam būtinas skaidrus planavimas, vietos poreikius atitinkantys sprendimai ir pamatuojami rezultatai. Šias kryptis siekiame įgyvendinti per ilgalaikius planavimo sprendimus, savivaldybių vaidmens stiprinimą ir priemones, gerinančias būsto kokybę bei žmonių gyvenimo sąlygas“, – susitikime sakė P. Poderskis.
Lietuvos pasisakyme pažymėta, kad ilgalaikiam miestų ir teritorijų planavimui svarbus Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, nustatantis šalies teritorinės raidos viziją. Planavimo sistema taip pat tobulinama siekiant aukštesnės urbanistinės kokybės, skaidresnių sprendimų, aktyvesnio visuomenės įtraukimo ir veiksmingesnio atsako į klimato kaitos iššūkius.
Lietuvoje ilgalaikis teritorijų planavimas siejamas ir su didesnėmis savivaldybių galimybėmis spręsti dėl miestų ir miestelių teritorijų. Nuo 2024 m. savivaldybėms perduotas valstybinės žemės valdymas sudaro sąlygas teritorijų atnaujinimą ir plėtrą nuosekliau sieti su vietos poreikiais.
Diskusijose dėl pasaulinės būsto krizės Lietuva akcentavo efektyvesnio planavimo, leidimų išdavimo ir renovacijos procesų organizavimo svarbą būsto prieinamumui. Skaitmeniniai sprendimai ir geresnis institucijų koordinavimas padėtų mažinti projektų sąnaudas, trumpinti įgyvendinimo terminus ir sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms.
Kaip praktinį būsto kokybės ir energinio efektyvumo didinimo pavyzdį P. Poderskis pristatė Lietuvoje vykdomą daugiabučių renovaciją. Atnaujinti daugiabučiai jau leidžia sutaupyti apie 40 proc. energijos, mažina gyventojų išlaidas, stiprina energetinį saugumą ir gerina gyvenimo sąlygas. Tai prisideda prie ilgalaikio Lietuvos tikslo – iki 2050 m. pasiekti, kad visas šalies pastatų fondas būtų nulinės emisijos, o šildymui nebebūtų naudojamas iškastinis kuras.
Forumo diskusijose Lietuva pabrėžė, kad būsto prieinamumas svarbus ne tik gyvenimo kokybei, bet ir socialinės atskirties mažinimui, darbo jėgos mobilumui bei regionų plėtrai, todėl šioje srityje siekia didinti būsto pasiūlą, plėsti socialinio bei ne rinkos būsto sprendimus ir sudaryti savivaldybėms geresnes sąlygas atliepti vietos poreikius.
Apibendrindama prioritetus likusiam Naujosios miestų darbotvarkės įgyvendinimo dešimtmečiui, Lietuva išskyrė tris praktines kryptis: miestams palankias ir aiškias veikimo sąlygas, investicijas, kurios prisidėtų prie būsto prieinamumo ir klimato tikslų, bei nuoseklų pažangos vertinimą.
