2026 m. gegužės 21 d. Seime vykusioje diskusijoje „Vaikų fizinis aktyvumas: mokslas, politika ir realūs sprendimai“ pabrėžta, kad vaikų fizinio aktyvumo stoka Lietuvoje išlieka aktuali problema, turinti ilgalaikių pasekmių. Dalyviai sutarė, kad būtina pereiti nuo pavienių iniciatyvų prie nuoseklios ir koordinuotos politikos.
Diskusiją organizavo Seimo Švietimo ir mokslo komitetas kartu su Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija, bendradarbiaujant su Lietuvos fizinio ugdymo mokytojų asociacija.
Lietuvos sporto universiteto (LSU) duomenimis, per pastaruosius 30 metų Lietuvos mokinių širdies ir kvėpavimo sistemos ištvermė sumenko net 43 proc. Šiuo metu tik 15 proc. 11–19 metų paauglių yra pakankamai fiziškai aktyvūs. LSU docentės Brigitos Miežienės teigimu, fizinis pajėgumas yra geriausias sveikatos bio-žymeklis, o dabartinė situacija rodo būsimą naštą sveikatos apsaugos sistemai.
„Fizinis aktyvumas šiandien tampa raktu į daugelį problemų – nuo geresnių mokymosi rezultatų iki emocinės sveikatos ir rizikingo elgesio prevencijos“, – pabrėžė Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė. Ji akcentavo, kad tai sisteminis klausimas, apimantis ne tik švietimo politiką, bet ir savivaldybių bei šeimų atsakomybę.
Diskusijoje pristatyti sėkmingi užsienio šalių pavyzdžiai ir Lietuvoje plėtojamas „Aktyvios mokyklos“ modelis. Šiuo metu Aktyvių mokyklų tinklui priklauso 303 mokyklos (apie 17 proc. šalies ugdymo įstaigų), kuriose fizinis aktyvumas integruojamas į kasdienį gyvenimą. 98 proc. šio tinklo mokyklų bendruomenių nurodo pajutusios teigiamą fizinę, psichologinę ir socialinę naudą.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) inicijuoja naują Nacionalinę fizinio aktyvumo programą 2026–2029 m., kuri apims apie 40 000 vaikų ir 400 švietimo įstaigų. Nacionalinei švietimo agentūrai pavesta sudaryti fizinio ugdymo dalyko tarybą, kuri tobulins fizinio ugdymo programą ir skatins mokinių fizinį aktyvumą.
Ekspertai siūlo struktūriškai paprastas ir kasdienes strategijas: aktyvios pertraukos, „Kasdienės mylios“ iniciatyva (15 min. bėgimo/ėjimo) bei aktyvaus transporto į mokyklą skatinimas. Tačiau mokykloms vis dar trūksta resursų, infrastruktūros, mokytojų kompetencijų stiprinimo ir sprendimų, kaip įtraukti visus vaikus.
Seimo Švietimo ir mokslo komitetas teigia, kad diskusijoje išsakytos įžvalgos bus naudojami tolesniam darbui stiprinant vaikų fizinio aktyvumo politiką.