Šiandien mokykloms labiausiai trūksta ne reformų ar dokumentų, o paprasto žmogiško dėmesio vaikui. Ilgametis pedagogas, VDU „Sokratus“ licėjaus mokytojų mentorius Miša Jakobas ragina visuomenę iš naujo atsigręžti į mokytojo misiją, žmogišką ryšį su vaikais ir vertybinį ugdymą.
Pasak M. Jakobo, dabartinėse mokyklose vis dažniau susiduriama su vaikų vienišumu, agresija, patyčiomis ir abejingumu. Tačiau svarbiausia problema – ne programos ar reformos, o nykstantis gebėjimas išgirsti vaiką.
„Jeigu mokytojas neturi žmogiškos šilumos ir meilės vaikams, klasėje negera bus nei jam, nei mokiniams“, – sako ilgametis Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos vadovas.
Jis pabrėžia, kad mokytojas turi būti žmogus, prie kurio vaikas drįstų prieiti ir pasakyti, kad jam sunku, liūdna ar baisu. Anot jo, dažnai užtenka paprasto klausimo – „Kas nutiko?“ – kad vaikas pasijustų matomas ir svarbus.
„Mūsų vaikams šiandien pirmiausia reikia žmogaus“, – sako pedagogas. Jo teigimu, mokykloje vaikai dažnai laukia ne tik žinių, bet ir nuoširdaus dėmesio, rūpesčio bei paprasto žmogiško pokalbio.
M. Jakobas prisimena jautrią istoriją iš savo pedagoginės praktikos: kartą vienas mokinys tyliai pasikvietė jį ir pašnibždėjo į ausį: „Mokytojau, gal galiu šiltos arbatėlės?“ Pasak pedagogo, tokios akimirkos primena, kad vaikams dažnai pirmiausia reikia ne pamokų, o paprasto ir šilto žmogiško rūpesčio.
„Ar mes kada nors pakvietėme vaiką pas save ir paklausėme – ar šiandien valgei, ar pusryčiavai, kodėl esi toks išbalęs?“ – retoriškai klausia jis.
Auganti biurokratija ir spaudimas mokytojams
M. Jakobas kritikuoja didėjančią biurokratiją švietimo sistemoje, visuomenės susipriešinimą bei augantį spaudimą mokytojams. Pasak jo, pedagogai šiandien yra pervargę, apkrauti dokumentais ir dažnai palikti vieni spręsti sudėtingų socialinių problemų.
„Vadovai pirmiausia turi galvoti, kaip išlaisvinti mokytoją darbui su vaiku, o ne dar labiau jį apkrauti“, – teigia ilgametis pedagogas.
Jis taip pat kalba apie visuomenėje augantį pyktį, susvetimėjimą ir pagarbos stoką. Pasak M. Jakobo, vaikai į mokyklą atsineša tai, ką mato namuose ir viešojoje erdvėje – agresiją, nepagarbų bendravimą, nuolatinę įtampą.
M. Jakobas taip pat atkreipia dėmesį į technologijų ir dirbtinio intelekto poveikį žmonių santykiams. Jo teigimu, sparčiai besikeičiantis pasaulis negali pakeisti elementaraus žmogiško ryšio, empatijos ir gebėjimo būti šalia.
Nepaisant kritikos, pagrindinė M. Jakobo žinutė išlieka viltinga – mokykla turi būti vieta, kurioje vaikas jaučiasi saugus, vertinamas ir mylimas, kur jam padeda užaugti žmogumi.
„Jūs padėjote man užaugti žmogumi“ – būtent tokius žodžius iš buvusių mokinių pedagogas vadina didžiausiu mokytojo darbo įvertinimu.
