2026 m. gegužės 21 d. pranešimas žiniasklaidai
Ketvirtadienį Seimo vakariniame posėdyje apsvarsčius naująjį Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija balsavo prieš. Liberalų vertinimu, didžiausios šio projekto ydos – įsigaliojimo terminai, toliau nedepolitizuojama LRT taryba, taip pat išlaikoma valdančiųjų intencija grįžti prie valstybinių užsakymų iš visuomeninio transliuotojo.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen atkreipia dėmesį, kad per pusmetį trukusią LRT įstatymo pataisų epopėją ir politikų vargus imitacinėje darbo grupėje, šis projektas ne tik prarado kryptį, bet ir apskirtai liko be tikslo.
„Pernai gruodį valdantieji skubos tvarka veržėsi įstatymu iš pareigų išversti vieną žmogų – visuomeninio transliuotojo vadovę. Opozicijai su visuomene pasipriešinus, to padaryti nepavyko, tačiau per tą laiką į projektą lyg suneštinį pikniką Seimo nariai sudėjo viską, ką tik sugalvojo. Tad kaip ir pernai, taip ir dabar teisiškai padoriausias kelias Seimui būtų šį įstatymą išmesti ir palikti galiojančią LRT reguliavimo tvarką“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės pavaduotojo Simono Kairio teigimu, net pripažinus naują įstatymą kaip iš dalies kompromisinį, jo normos pjaunasi tarpusavyje, todėl Seimui vėl teks jį taisyti.
„Įstatymo įsigaliojimo terminai neatitinka demokratinės teisinės valstybės principų, o LRT taryba toliau lieka stipriai politizuota, kad ir kaip stengėmės tai pakeisti. Be to, neabejojame, kad rudenį valdantieji grįš prie idėjos įgyvendinti sutartis tarp valstybės ir LRT, o tai yra finansavimo modelio keitimas ir būdas daryti įtaką LRT turiniui, primesti politinę įtaką“, – teigia S. Kairys.