„Vyriausybės komunikacija nėra tik žinutės ar pranešimai. Dirbdamas šioje srityje supranti, kad turi pažinti, kaip veikia visuomenė, kokios vertybės jai svarbios, kaip funkcionuoja institucijos, koks yra politinis ir tarptautinis kontekstas“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politikos mokslų ir integruotos komunikacijos absolventas, LR Vyriausybės kanceliarijos Komunikacijos departamento vadovas Marius Gurskas.
Daugiau nei du dešimtmečius politikos, komunikacijos, viešųjų reikalų ir viešosios diplomatijos laukuose dirbantis pašnekovas įsitikinęs – šiandieniniame pasaulyje ypač svarbu mokėti vertinti reiškinius ne iš vienos, o iš kelių perspektyvų. Būtent tokį mąstymą, pasak jo, ugdo politikos mokslų studijos VDU.
Politika domino kaip viešųjų reikalų laukas
M. Gurskas politika domėjosi dar iki studijų. Jį traukė ne tik politiniai įvykiai, bet ir platesni klausimai. „Domino ir viešųjų reikalų tvarkymas, atstovavimas tam tikriems interesams, ideologiniai dalykai. Kalbant apie politiką, man buvo įdomus ir sprendimų priėmimo proceso analizavimas, ir politinio konteksto nagrinėjimas“, – prisimena jis.
Rinkdamasis VDU, pašnekovas atkreipė dėmesį ir į universiteto artes liberales principais grįstą studijų modelį. Pasak jo, platesnis išsilavinimas, gebėjimas žvelgti giliau ir iš skirtingų perspektyvų vėliau labai pravertė praktikoje.
„VDU artes liberales požiūris mane žavėjo. Toks platus, visapusiškas išsilavinimas padeda pasidėti tvirtą pamatą po kojomis ir netgi suformuoja tam tikrą mąstymo būdą“, – sako absolventas.
Politikos mokslai ir komunikacija susijungė natūraliai
Nors šiandien M. Gursko profesinė veikla glaudžiai susijusi su komunikacija, jis pasakoja, kad ši profesinė kryptis natūraliai išaugo iš politikos mokslų.
„Politika, viešųjų reikalų tvarkymas vienaip ar kitaip yra susiję su komunikacija. Turi gebėti tinkamai perduoti žinutes, formuoti jas skirtingoms auditorijoms, suprasti, kas svarbu visuomenei ar konkrečiai jos grupei“, – teigia pašnekovas.
Pasak jo, čia svarbios tampa ir kitos disciplinos – sociologija, psichologija, komunikacijos mokslai. Norint suprasti politinius procesus ar viešosios politikos sprendimus, neužtenka žinoti vien institucines taisykles – reikia suprasti ir žmonių elgseną, motyvus, vertybes.
„Ilgainiui politika ir komunikacija mano profesinėje praktikoje susijungė. Viešoji politika, viešoji diplomatija, komunikacija, viešieji ryšiai – viskas persipina“, – sako M. Gurskas.
„Tik vėliau supranti, kodėl reikėjo vieno ar kito dalyko“
Kalbėdamas apie studijas, M. Gurskas pabrėžia VDU tarpdiscipliniškumą. Politikos mokslų studentai per studijų dalykus susiduria ne tik su politiniais procesais, bet ir su kitomis sritimis, kurios iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nutolusios nuo būsimos profesijos.
„Tik pabaigęs bakalauro, gal net ir magistro studijas iš tikrųjų supranti, apie ką buvo tos studijos, kodėl reikėjo vieno ar kito dalyko ir kokią naudą jis duoda“, – sako jis.
Absolventas prisimena, kad tik įstojus, matant įvairių studijų dalykų pavadinimus ir aprašymus, iš pradžių buvo sunkoka suprasti, apie ką visa tai ir kodėl reikalinga. „Turėjome politinę filosofiją, tradicinę filosofiją, sociologiją ir įvairių kitų dalykų. Vėliau supratau, kad tai buvo pagrindas, kuris leido vieną ar kitą reiškinį vertinti iš skirtingų požiūrio kampų, suformavo platų požiūrį“, – prisimena jis.
Pašnekovo teigimu, toks pasirengimas šiandien itin svarbus, nes profesijos nebėra linijinės, o darbo rinkoje vis labiau vertinamas gebėjimas jungti skirtingas sritis.
„Kuo daugiau sričių išmanai, tuo labiau praturtėji ir kaip žmogus, ir kaip specialistas. Studijuodamas politikos mokslus susiduri ir su kitomis sritimis, o tai leidžia visuomenės reiškinius ar problemas vertinti iš labai skirtingų požiūrio taškų“, – įsitikinęs absolventas.
Teoriją iš karto galėjo išbandyti praktiškai
M. Gurskas viešajame sektoriuje pradėjo dirbti dar baigdamas politikos mokslų bakalaurą, darbą tęsė ir integruotos komunikacijos magistro studijų metu. Todėl studijuojant įgytos teorinės žinios, pasak jo, iškart buvo išbandomos praktikoje.
„Mano atveju studijų metu šalia ėjo ir teoriniai, ir praktiniai dalykai. Galėjau teorines žinias pritaikyti praktiškai – dirbdamas su institucine komunikacija, tarptautinėmis auditorijomis“, – pasakoja pašnekovas.
Iš studijų VDU laikų jam įsiminė ir betarpiškas, atviras bendravimas su dėstytojais, ir tai, kad studijose netrūko praktikos.
„Studijų metu turėjome įvairias praktikas, kurias galėjome atlikti institucijose ir pasitikrinti teorines žinias – kaip jos veikia realybėje arba kaip galėtų veikti“, – sako absolventas.
Universitetas – ne tik paskaitos
Tik įstojęs į VDU M. Gurskas prisijungė prie tautinių šokių ansamblio „Žilvitis“. Ši veikla tapo svarbia jo universiteto patirties dalimi – ne tik laisvalaikiu, bet ir bendruomenės, tapatybės, draugysčių bei kelionių erdve. Net ir baigęs studijas jis išlaikė ryšius su kolektyvu ir iki šiol prisijungia prie kai kurių ansamblio veiklų ar kelionių.
Kartu su „Žilvičiu“ absolventas apkeliavo ne tik Europą, bet ir lankėsi Indijoje, Kinijoje bei kitose šalyse. Pasak M. Gursko, tokios veiklos praturtina studijų laikotarpį ir leidžia universitetą patirti kur kas plačiau.
„Tai buvo kitoks būdas susipažinti, bendrauti su bendraamžiais, kurie studijuoja kitose programose. Man atrodo, VDU ir dabar suteikia daug galimybių rinktis, ką veikti po paskaitų. Tai puiki galimybė save praturtinti kaip žmogų“, – sako absolventas.
Studijų metais jis taip pat mokėsi kelių užsienio kalbų – anglų, italų, prancūzų, vokiečių. Platus kalbų pasirinkimas – VDU kasmet siūlo mokytis iš daugiau nei 30 užsienio kalbų – taip pat plėtė absolvento akiratį.
„VDU yra universitetas su žmogišku veidu. Čia gali augti kaip žmogus ir kartu tobulėti kaip profesionalas“, – sako M. Gurskas.
Komunikacija valstybės institucijoje – ne vien informacijos perdavimas
Šiuo metu M. Gurskas vadovauja LR Vyriausybės kanceliarijos Komunikacijos departamentui. Kalbėdamas apie savo darbą, jis pabrėžia, kad valstybės institucijų komunikacija nėra tik pranešimų rengimas ar informacijos paskelbimas.
„Vyriausybės komunikacija susijusi su pasitikėjimo, dialogo tarp visuomenės ir valstybės kūrimu. Už kiekvieno institucinio ar politinio sprendimo, apie kurį reikia komunikuoti, stovi konkretus žmogus ar žmonių grupė su tam tikrais lūkesčiais“, – teigia jis.
Todėl, absolvento teigimu, šiame darbe ypač svarbus gebėjimas suprasti ne tik žinutę, bet ir jos kontekstą – politinį lauką, institucijų veikimą, galimas visuomenės reakcijas, informacinio lauko rizikas.
„Visa studijų ir darbinė patirtis į tai ir susideda: žiūri iš skirtingų požiūrio taškų, bandai vertinti galimas visuomenės reakcijas, skirtingų grupių lūkesčius per socialinius, psichologinius, politinius dalykus. Taip ir dėlioji komunikacines žinutes“, – sako M. Gurskas.
VDU absolvento darbas apima ir tarptautinį dėmenį – šalies prekės ženklo formavimą, komunikaciją su tarptautinėmis auditorijomis, kultūrinių skirtumų supratimą. Tai, pasak jo, dar kartą parodo, kad politinių procesų, visuomenės ir komunikacijos negalima atskirti vienų nuo kitų.
Politikos mokslai – ne tik būsimiems politologams
Pasak M. Gursko, VDU politikos mokslai puikiai tiktų jaunam žmogui, kuris nori suprasti, kaip veikia visuomenė, valstybė, institucijos, kaip priimami sprendimai. Pasak jo, šios studijos atveria kur kas platesnes galimybes nei būtų galima pagalvoti iš pirmo žvilgsnio.
„Baigęs politikos mokslus tikrai nebūtinai būsi tik politologu, aiškinančiu, kas vyksta politiniame lauke. Galima dirbti labai įvairiose srityse. Pavyzdžiui, yra viešųjų reikalų specialistai, kurie derina įvairius interesus, o tam reikalingas platesnis matymas ir mąstymas. Juos gali suteikti politikos mokslai“, – įsitikinęs pašnekovas.
Jo teigimu, politikos laukas yra tarpdisciplininis: jame susitinka piliečiai, visuomenė, žiniasklaida, medijos, institucijos, interesų grupės, tarptautiniai kontekstai. Todėl, norint čia dirbti, reikia plataus pasirengimo, kurį gali suteikti VDU.
Jauniems žmonėms, dar nežinantiems, kurią kryptį pasirinkti, jis pataria nebijoti bandyti.
„Nėra klaidingo kelio. Jeigu dar nežinai ar nesi apsisprendęs, ką norėtum gyvenime veikti, reikia eiti bandymo keliu, o ne stovėti vietoje. Anksčiau ar vėliau ta kryptis tikrai išsigrynins“, – linki VDU absolventas.
