Lietuva Europos Komisijai iki rugsėjo 1 d. turi pateikti pirmąjį Nacionalinio gamtos atkūrimo plano projektą, kuriame svarbią vietą užims ir negyvos medienos rodikliai. Nors ES Reglamente nenurodoma tikslus skaičius sausuolių miškuose, pabrėžiama, kad jų turi būti pakankamai gamtos procesams ir biologinei įvairovei palaikyti.
Lietuvos miškuose sukaupta apie 40 mln. kubinių metrų negyvos medienos. Per pastaruosius du dešimtmečius sausuolių kiekis mūsų medynuose išaugo daugiau nei dvigubai ir dabar siekia apie 19 m³ hektare, kai Europos vidurkis yra 11,9 m³ hektare, pažymi Valstybinės miškų tarnybos Nacionalinės miškų inventorizacijos skyriaus vedėjas Gintaras Kulbokas.
„Daugelis įsivaizduoja, kad nudžiūvęs medis tampa bevertis. Tačiau gamtoje mirties nėra be prasmės – net ir žuvęs medis dar daug metų atlieka reikšmingą vaidmenį. Sausuolis miške nėra netvarkos ženklas. Priešingai – tai įrodymas, kad miškas funkcionuoja natūraliai. Baigę savo gyvenimą medžiai sukuria sąlygas atsirasti, augti ir klestėti naujai gyvybei“, – aiškina G. Kulbokas.
Negyva mediena tampa buveine kerpėms, samanoms, grybams, vabzdžiams, paukščiams, smulkiems žinduoliams. Būtent dėl šios priežasties sausuolių reikšmė pabrėžiama ES Gamtos atkūrimo reglamente, kuriame negyvos medienos kiekis miškuose yra vienas svarbių biologinės įvairovės rodiklių.
Kita svarbi priežastis, dėl ko turėtume vertinti sausuolius, susijusi su anglies dioksido (CO₂) pėdsako mažinimu. „Kai medis nudžiūsta, jo kamiene, šakose ir šaknyse fotosintezės metu sukaupta anglis dar ilgą laiką lieka „užrakinta“ medienoje. Kiek laiko ji ten išsilaikys, priklauso nuo medžio rūšies ir aplinkos sąlygų. Beržas gali visiškai supūti vos per 2-3 metus, o pušiai, uosiui ar ąžuolui suirti kartais prireikia 20 ir daugiau metų. Visą šį laikotarpį medienoje sukaupta anglis išlieka sausuolyje ir tik palaipsniui grįžta į aplinką“, – aiškina G. Kulbokas.
Pasak jo, negyvą medieną verta palikti ne tik miškuose, bet ir parkuose. Čia sausuoliai gali atlikti ne tik ekologinę, bet ir rekreacinę ar net estetinę funkciją, suteikdami aplinkai natūralumo ir išskirtinumo.
Specialistai ramina, kad eglių sausuoliai neskatina žievėgraužio tipografo plitimo, nes šis kenkėjas vystosi gyvose arba neseniai pažeistose eglėse. Kai medis visiškai nudžiūsta, žievėgraužiai jį paprastai būna jau palikę.
Lietuvos miškuose, palyginti su Europos vidurkiu, yra daugiau negyvos medienos, o jos kiekis per pastaruosius 20 metų išaugo daugiau nei dvigubai. Negyva mediena svarbi ne tik biologinei įvairovei, bet ir CO₂ mažinimui, o pavojaus žievėgraužių plitimui ji nesukelia.
