2026 m. birželio 1 d. pranešimas žiniasklaidai. Seimo rūmuose vykusi NATO Parlamentinės Asamblėjos (NATO PA) pavasario sesija baigėsi priimtu dokumentu „Parama kvantiniam šuoliui atgrasymo ir gynybos srityje: parlamentinė stipresnės NATO darbotvarkė“.
Seimo Pirmininkas Juozas Olekas sesijoje pabrėžė, kad vieningas Aljanso narių požiūris į saugumo situaciją, grėsmes ir atgrasymo svarbą yra esminiai aspektai. „Akivaizdu, kad Europa privalo prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą ir tapti kariniu požiūriu stipria bei lygiaverte partnere. NATO išlieka pagrindiniu mūsų saugumo ramsčiu. Ypač svarbu išlaikyti JAV karinį buvimą Europoje, ypač NATO rytiniame flange“, – kalbėjo Seimo vadovas.
Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad raginimai atkurti santykius su Maskva neatitinka Europos saugumo interesų. „Jei nesugebėsime nustatyti aiškių sąlygų ir užtikrinti patikimo atgrasymo, tai greičiausiai tik padrąsins agresorių“, – sakė Lietuvos vadovas. Pasak jo, naujasis NATO Integruotos oro ir priešraketinės gynybos planas turėtų tapti vienu svarbiausių Ankaros aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatų.
Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė ragino toliau investuoti ne tik į gynybos pajėgumus, bet ir į visuomenių atsparumą bei demokratijų vienybę.
NATO PA Prezidentas Markusas Perestrelas (Marcos Perestrello) išskyrė keturias prioritetines kryptis: didesnes investicijas į gynybą ir karinių pajėgumų stiprinimą, didesnį Europos vaidmenį NATO ir teisingesnį naštos pasidalijimą, visuomenių atsparumo didinimą ir tęstinę paramą Ukrainai.
„Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą tęsiasi kartu su jos neatsakingu elgesiu ir destabilizavimo kampanijomis visame Aljanse. Tai ypač akivaizdu vertinant pastaruosius bepiločių orlaivių pažeidimus Lietuvos oro erdvėje ir visai neseniai, prieš kelias dienas, Rumunijoje“, – sakė M. Perestrelas. Jis pabrėžė, kad atsakas turi būti stiprus solidarumas, tvirtas įsipareigojimas kolektyvinei gynybai ir nuoseklus NATO atgrasymo bei gynybos pozicijų stiprinimas, ypač rytiniame flange.
Priimtoje Asamblėjos deklaracijoje Rusija įvardijama kaip tiesioginė, strateginė ir ilgalaikė grėsmė euroatlantiniam saugumui. Dokumente teigiama, kad terorizmas yra tiesioginė asimetrinė grėsmė Sąjungininkėms, o kibernetinės atakos, sabotažas ir ekonominis spaudimas yra nuolatiniai hibridinės kovos elementai, dažnai derinami tarp Rusijos, Kinijos, Irano ir Šiaurės Korėjos.
NATO Parlamentinė Asamblėja pabrėžė būtinybę stiprinti transatlantinę gynybos ir technologijų pramoninę bazę, kad būtų galima pralenkti siekiančiuosius pakenkti saugumui. Deklaracijoje taip pat pažymima, kad stipri, suvereni ir nepriklausoma Ukraina yra gyvybiškai svarbi euroatlantinės erdvės stabilumui.
„Aukščiausiojo lygio susitikime privaloma toliau siekti, kad būtų skubiai vykdomas įsipareigojimas kasmet 5 proc. BVP investuoti į su gynyba ir saugumu susijusias priemones, prieš tai parengus patikimus nacionalinius planus“, – rašoma deklaracijoje, raginant šalis dėti pastangas įgyvendinti šiuos tikslus dar gerokai anksčiau nei 2035 m.
Asamblėja ir toliau daug dėmesio skirs atsparumui kaip pagrindinei kolektyvinės gynybos priemonei ir žada padvigubinti investicijas į parlamentinę diplomatiją, kad stiprėtų transatlantiniai ryšiai ir bendradarbiavimas.
Informacija parengta remiantis BNS pranešimu.
