Vilniaus arkikatedros tyrėjai pritarė siūlomoms tyrimų kryptims ir preliminariems mūrų tyrimų duomenims. Darbo grupė, sudaryta Ministrės Pirmininkės, akcentavo būtinybę tikrinti visas moksliškai pagrįstas hipotezes dėl galimos Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietos, tačiau pabrėžė, kad skuboti ir neatsargūs invaziniai tyrimai gali pakenkti jautrioje arkikatedros aplinkoje. Pagrindinis uždavinys – parengti ilgalaikę tyrimų, apsaugos ir tvarkybos programą iki 2026 m. liepos 1 d., įvertinti rizikas ir pasiūlyti mokslinius metodus hipotezei patikrinti.
Pasak Ministrės Pirmininkės patarėjos kultūros klausimais Ingridos Kutkienės, svarbu laikytis duomenimis pagrįsto atsargumo, nepaisant to, kad arkikatedra yra mažai pažintas objektas. Kompleksiniai, tarpdisciplininiai tyrimai leis visuomenei geriau pažinti šią istorinės svarbos vietą.
Lietuvos istorijos instituto mokslininkai pabrėžė, kad neinvaziniai metodai, tokie kaip 3D skenavimas, georadariniai ir mūrų tyrimai, yra pirmieji racionalūs žingsniai. Preliminarūs duomenys rodo, kad Katedros mauzoliejaus sienos, įskaitant daugiasluoksnį mūrą su švinine danga, buvo projektuojamos siekiant apsaugoti nuo gruntinio vandens ir drėgmės, todėl bet kokie invaziniai sprendimai turėtų būti labai apgalvoti.
Kultūros paveldo departamentui pavesta įvertinti mokslininkų nustatytas rizikas dėl invazinių tyrimų taikymo ir pateikti pasiūlymus. Tolesnes palaidojimo vietų paieškų kryptis turėtų apibrėžti Kultūros paveldo departamentas kartu su paveldosaugininkais, mokslininkais ir Vilniaus Arkivyskupijos atstovais.
