„Kauno energija“ baigia ruoštis 2026–2027 metų šildymo sezonui: bendrovė remontavo šilumos trasas ir katilines, rekonstravo Petrašiūnų elektrinės vandens siurblinę, o devyniuose objektuose įdiegė elektros kaupiklius. Per pirmąjį 2026 metų pusmetį į gamybos įrangos ir tinklų atnaujinimą bei plėtrą investuota 8,7 mln. eurų – 10 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Katilinėse pakeisti šimtai susidėvėjusių vamzdžių
„Kauno energijos“ technikos direktoriaus Arvydo Kaspučio teigimu, Lietuvoje šildymo sezonas trunka apie septynis mėnesius, o jam pasibaigus iš karto pradedama ruoštis kitam. Šiltuoju metų laiku tikrinama ir remontuojama šilumos gamybos bei tiekimo įranga.
Vienas didžiausių 2026 metų vasaros darbų – baigiama Petrašiūnų elektrinės Nemuno vandens siurblinės rekonstrukcija. Atnaujinti vandens paėmimo kanalai, siurbliai ir valdymo įranga. Iš Nemuno paimamas vanduo naudojamas šilumos gamybos įrenginiams bei tinklams papildyti, todėl bendrovė šią siurblinę vadina svarbiu visos sistemos patikimumo objektu.
Kapitaliniai remontai atlikti ir dviejose katilinėse. Garliavos katilinėje pakeista 110 susidėvėjusių vandens šildymo katilo vamzdžių, o „Inkaro“ katilinėje – 422 vamzdžiai.
Beveik visose bendrovės biokuro katilinėse taip pat remontuotos kuro sandėliavimo ir tiekimo sistemos, atnaujinti pelenų šalinimo transporteriai, išvalyti ir sutvarkyti gamybos įrenginiai.
Devyniuose objektuose pradėjo veikti elektros kaupikliai
„Kauno energija“ skelbia tapusi pirmąja Lietuvos šilumos tiekimo bendrove, devyniuose savo objektuose įdiegusia elektros energijos kaupiklius. Bendra jų talpa siekia 4 410 kWh, o projektas buvo užbaigtas dar 2026 metų balandį.
Kaupikliuose bus saugoma bendrovės saulės elektrinėse pagaminta elektra. Juos taip pat bus galima įkrauti iš elektros tinklo tuo metu, kai energijos kaina yra mažiausia. Sukauptą elektrą ketinama naudoti šildymo įrangai, taip mažinant šilumos gamybos sąnaudas.
Per artimiausius dvejus metus Petrašiūnų elektrinėje numatyta įrengti gerokai didesnius – 20 MW galios ir 40 MWh talpos – kaupiklius. Kartu planuojama rekonstruoti elektrinės 6 kV skirstyklą ir prijungti avariniams atvejams skirtą dyzelinį generatorių.
Jau pradėti ir 2027–2028 metų šildymo sezonui skirti darbai. „Inkaro“ ir Nemuno katilinėms projektuojami absorbciniai šilumos siurbliai. Bendrovės vertinimu, jie leis iki 10 proc. efektyviau panaudoti su dūmais prarandamą likutinę šilumą. „Inkaro“ katilinėje taip pat planuojamas elektrostatinis dūmų filtras, turintis sumažinti į aplinką išmetamų kietųjų dalelių kiekį.
Atnaujinama svarbi Jonavos gatvės magistralė
2026 metais „Kauno energija“ įgyvendina apie 15 įvairaus dydžio šilumos tinklų rekonstrukcijos projektų. Pirmiausia keičiami labiausiai susidėvėję ir didžiausią avarijų riziką keliantys vamzdynai.
Didžiausias projektas vykdomas Jonavos gatvėje Kaune. Čia rekonstruojamas maždaug 800 metrų ilgio DN800 – 800 mm vardinio skersmens – magistralinio šilumos tinklo ruožas. Šia magistrale šiluma tiekiama Vilijampolės, Centro ir Naujamiesčio rajonams, o prireikus ji gali padėti užtikrinti ir Šilainių aprūpinimą.
Rugsėjo 3 dieną bendrovė paskelbė per keturis mėnesius baigusi visų savo 500 kilometrų vamzdynų hidraulinius bandymus Kauno mieste, Kauno rajone ir Jurbarke. Per patikras nustatyti 187 defektai, kurių dauguma, bendrovės teigimu, pašalinti nedelsiant. Vienam vartotojui karštas vanduo dėl bandymų 2026 metais vidutiniškai buvo atjungtas 41,85 valandos.
Vien investicijos į nusidėvėjusių tinklų rekonstrukciją 2026 metais turėjo siekti apie 5 mln. eurų. Bendrovė taip pat plečia centralizuoto šildymo tinklą, prie jo jungdama naujus vartotojus ir objektus, kuriuose šiluma iki šiol buvo gaminama naudojant gamtines dujas ar kitą iškastinį kurą.
„Kauno energija“ eksploatuoja Petrašiūnų elektrinę, keturias katilines Kaune, septynias regionines katilines Kauno rajone, vieną katilinę Jurbarke, 11 izoliuotų tinklų ir 26 vietines katilines. Bendras bendrovės energijos gamybos pajėgumas siekia apie 534,7 MW.
