Prezidento patarėjas Deividas Matulionis rugsėjo 15-ąją pareiškė, kad per musulmonų pamaldas prie Kauno mečetės surengta baikerių akcija buvo provokacija, naudinga Lietuvos priešams, pirmiausia Rusijai. Incidentą jis pavadino „absoliučiai nepriimtinu“ ir paragino teisėsaugą jį tinkamai įvertinti.
Baikeriai prie mečetės demonstravo kiaulės galvą
Incidentas įvyko rugsėjo 11 dieną Ramybės parke, kur stovi Kauno mečetė. Apie 12.30 val., vykstant penktadieninėms musulmonų pamaldoms, prie maldos vietos pradėjo rinktis Kauno regiono baikeriai. Portalo skaičiavimu, jų buvo apie šimtą.
Motociklininkai garsiai gazavo, leido muziką, skandavo patriotinius šūkius, tarp jų – „Lietuva“, ir demonstravo atsivežtą kiaulės galvą. Vietoje kalbinti akcijos dalyviai neįvardijo konkrečios susibūrimo žinutės, o du baikeriai tikino atvykę spontaniškai.
Pamaldoms pasibaigus, musulmonai į motociklininkų šūksnius atsakė skanduodami „Allahu akbar“ – arabišką frazę „Dievas yra didis“. Abi grupės galiausiai išsiskirstė taikiai.
Policijos teigimu, per patį susibūrimą incidentų tarp baikerių ir musulmonų neužfiksuota. Viešąją tvarką prižiūrėjo mažiausiai šeši policijos ekipažai.
Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą
Dar rugsėjo 11-ąją policija pradėjo administracinę teiseną dėl renginių organizavimo reikalavimų pažeidimo, nes susibūrimui nebuvo gautas Kauno miesto savivaldybės leidimas.
Įvertinusi vaizdo medžiagą ir gautus pranešimus, rugsėjo 14 dieną Kauno policija taip pat pradėjo ikiteisminį tyrimą. Jis atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnį dėl galimo kurstymo prieš žmonių grupę ir 171 straipsnį dėl trukdymo atlikti religines apeigas.
Rugsėjo 14-osios duomenimis, įtarimai dar nebuvo pareikšti, tačiau policija jau buvo nustačiusi kiaulės galvą laikiusį asmenį ir kai kuriuos kitus susibūrimo dalyvius.
Kauno policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė sakė, kad papildomų saugumo priemonių prie mečetės kol kas nenumatyta. Pasak jos, gavusi informacijos apie konkrečią grėsmę policija imtųsi atitinkamų veiksmų.
Musulmonų atstovas prašo užtikrinti saugumą
Lietuvos musulmonų religinės bendruomenės vadovas muftijus Aleksandras Beganskas tvirtino, kad akcija buvo iš anksto suplanuota ir tiesiogiai nukreipta prieš musulmonus, nes surengta prie jų maldos vietos ir pamaldų metu.
Jis paprašė valdžios institucijų užtikrinti musulmonų saugumą, apsvarstyti galimybę aptverti Kauno mečetę ir ištirti, ar akcijos vietoje buvę policijos pareigūnai tinkamai atliko savo pareigas.
Prezidento patarėjas D. Matulionis pabrėžė, kad Lietuva turi tautinės ir religinės tolerancijos tradiciją, siekiančią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus. Jo teigimu, žmonių religinius jausmus būtina gerbti, o dėl įvykio teisėsauga turi imtis atitinkamų veiksmų.
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą, kuris vertina grėsmes nacionaliniam saugumui, ir paprašė išanalizuoti situaciją bei galimas rizikas. Ministras incidentą siejo su visuomenėje augančia įtampa dėl migracijos.
M. Katelynas pabrėžė, kad problemą kelia ne šimtmečius Lietuvoje gyvenantys totoriai, o nauja migracijos realybė. Kartu jis pažymėjo, jog protestai negali peržengti įstatymų nustatytų ribų.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius paragino visas puses neeskaluoti konflikto, gerbti musulmonų teisę netrukdomai melstis ir sykiu atsižvelgti į vietos gyventojų interesus. Seimo pirmininkas Juozas Olekas pareiškė, kad nesutarimai dėl migracijos ar religijos negali būti reiškiami žeminant žmones, kurstant priešiškumą ar trukdant religinėms apeigoms.
