Jungtinės Karalystės (JK) nepriklausomo aukštojo mokslo tyrimų instituto HEPI duomenimis, 95 proc. šalies studentų jau naudoja dirbtinį intelektą (DI) savo studijų procese. Dažniausiai šios technologijos pasitelkiamos sąvokoms aiškinti, akademinei medžiagai apibendrinti ar idėjoms struktūruoti. Ekspertai pastebi, kad DI įrankiai tampa vis populiaresni ir tarp abiturientų, tačiau jų efektyvumas ruošiantis egzaminams priklauso nuo naudojimo būdo.
„Tele2“ klientų duomenų analizės ir įžvalgų vadovė Inga Rudinskaitė pažymi, kad DI iš esmės keičia jaunų žmonių požiūrį į informacijos paiešką ir jos vartojimą. „Moksleiviai vis dažniau naudoja DI, siekdami gauti atsakymus į konkrečius klausimus, generuoti idėjas ar apibendrinti informaciją, kas leidžia greičiau suprasti esmę ir efektyviau planuoti laiką“, – tendencijas komentuoja ji.
Riba tarp pagalbos ir problemos
Vilniaus kolegijos (VIKO) Dėstymo meistriškumo centro vadovas Andrejus Račkovskis pabrėžia, kad DI poveikis priklauso nuo besimokančiojo kritinio, etiško ir atsakingo požiūrio. Pasak jo, DI gali būti vertingu asmeniniu korepetitoriumi, papildančiu įprastą mokymąsi, tačiau per didelis pasitikėjimas šiais įrankiais gali slopinti savarankišką mąstymą. „Per didelis pasikliovimas generatyviniu DI gali silpninti mąstymą ir trukdyti giluminiam mokymuisi, tačiau tinkamai naudojamos šios priemonės gali padėti lavinti gebėjimą ieškoti informacijos, struktūruoti duomenis, taisyti kalbos klaidas ar tobulinti tekstų stilių“, – DI naudojimo principus aiškina A. Račkovskis.
Problemos kyla, kai sugeneruotas turinys nėra kritiškai vertinamas ir tikrinamas. „Kai besimokantieji tampa pernelyg priklausomi nuo šių įrankių, atsiranda rimtų pažintinių praradimų, silpsta gebėjimas suvokti savo mąstymą, susidaro vadinamoji kompetencijos iliuzija, kai manoma, jog tema puikiai suprasta, nors patys neįdėjo pakankamai pastangų jai perprasti“, – aiškina jis.
Ekspertų teigimu, viena didžiausių rizikų yra DI „haliucinacijos“ – klaidingų faktų pateikimas, neegzistuojančių šaltinių nurodymas ar sudėtingų temų pernelyg supaprastinimas. Todėl svarbią informaciją būtina papildomai tikrinti patikimuose šaltiniuose.
Kaip išnaudoti DI ruošiantis egzaminams
I. Rudinskaitė pataria DI naudoti kaip priemonę mąstymui treniruoti, o ne kaip įrankį, kuris atliktų visą darbą už moksleivį. „Rekomenduotume laikytis kelių esminių principų: ugdyti kritinį dialogą su DI, naudoti jį kaip grįžtamojo ryšio įrankį ir visada tikrinti kritiškai svarbią informaciją. Užuot priėmus pirmą gautą atsakymą kaip absoliučią tiesą, reikėtų jį kritiškai įvertinti – patikrinti, ar tokie šaltiniai egzistuoja ir ar jie yra patikimi. Taip pat galima paprašyti DI įvertinti savo darbą, nes jis gali veikti kaip objektyvus veidrodis, padedantis pamatyti savo spragas“, – rekomenduoja ji.
A. Račkovskis pritaria, kad didžiausią naudą iš DI galima gauti paverčiant jį asmeniniu mokytoju, skatinančiu aktyvų žinių įsisavinimą. „Pakeiskite bendravimo su DI strategiją ir nenaudokite jo kaip greitų atsakymų kūrėjo. Ruošiantis egzaminams tikslinga prašyti DI kurti bandomąsias užduotis, padėti nustatyti silpnąsias argumentų vietas arba paprastais pavyzdžiais paaiškinti sudėtingą formulę, kartu išlaikant kritinį vertinimą ir žmogiškąją priežiūrą“, – patarimais dalijasi VIKO Dėstymo meistriškumo centro vadovas.
