Nors Lietuvoje vis dar ieškoma priežasčių, kodėl tūkstančiams mokinių sekasi sunkiai matematika ir trečdalis abiturientų neišlaiko egzamino, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dėstytoja ir mokyklos „Herojus“ matematikos mokytoja dr. Monika Grigaliūnienė atsakymų ieško Harvardo universitete. Ji įsitikinusi, kad didžiausia Lietuvos problema švietime yra per didelis pasitikėjimas nuomonėmis, o ne realiais duomenimis apie mokinių savijautą ir supratimą.
Stažuotės metu M. Grigaliūnienė analizuoja daugiau nei tūkstančio Lietuvos moksleivių duomenis, kuriuose tiriamas „matematinis lankstumas“ – gebėjimas spręsti uždavinius keliais būdais. Šie gebėjimai, anot mokslininkės, yra glaudžiai susiję su kritiniu mąstymu ir problemų sprendimu. Nors pirmieji tyrimų rezultatai rodo, kad šiais įgūdžiais pasižymi tik nedidelė dalis mokinių, sistemai trūksta gilesnio supratimo apie tai, kas vyksta klasėse ir kaip jaučiasi mokiniai.
Harvardo universitete mokslininkė stebėjo, kaip rengiami būsimi matematikos mokytojai, ir lankėsi privačioje JAV mokykloje. Ji pastebėjo, kad, nors problemos panašios į lietuviškas, ypatingai stebina atvirumas ir nuolatinis grįžtamojo ryšio ieškojimas tarp dėstytojų ir studentų, bei mokytojų gebėjimas pažinti mokinius. M. Grigaliūnienė teigia, kad Lietuvai reikia ne dar vienos reformos, o aiškios diagnozės ir platesnio požiūrio į mokinių pasiekimus bei savijautą.
Mokslininkė pabrėžia, kad egzaminas nenusako žmogaus vertės ir ragina nesustoti ieškoti atsakymų, nes tai rodo rūpestį matematikos tema, o ne abejingumą.
