Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis, o beveik pusė atvejų priskiriami staigiai širdinei mirčiai – mirčiai, ištinkančiai dėl širdies veiklos sutrikimo per 1 valandą nuo simptomų pradžios arba per 24 valandas nuo paskutinio karto, kai asmuo buvo matytas gyvas. Ši problema paliečia ir jaunus žmones. Pasak dr. Neringos Bileišienės, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Širdies ir kraujagyslių klinikos dėstytojos, norint to išvengti, būtinas visuomenės budrumas ir nedelsiant teikiama pagalba.
Net patyrę sąmonės praradimą nesikreipia į medikus
Gyvybei grėsmingas širdies ritmo sutrikimas gali būti vienintelis tam tikrų širdies ligų simptomas, o be skubios pagalbos baigtis mirtimi. Liga gali likti nenustatyta net per įprastinę kardiologo konsultaciją be papildomų tyrimų. Nors kartais pasireiškia įspėjamieji ženklai – sąmonės praradimai, širdies plakimo sutrikimai, pablogėjusi fizinio krūvio tolerancija – žmonės jų nesureikšmina. „Apmaudu, tačiau dažnai apie tai išgirstame tik iš paciento artimųjų: net ūmių būklių atvejais, pavyzdžiui, praradę sąmonę, žmonės ne visada kreipiasi skubios pagalbos“, – komentuoja dr. N. Bileišienė. Nemažą dalį staigių mirčių sukelia retos, sunkiai diagnozuojamos ligos, todėl medikams būtina nuolat tobulinti kompetencijas ir šviesti visuomenę.
Staigi širdinė mirtis neaplenkia ir jaunų žmonių
Nors širdies ligos, galinčios sukelti staigią mirtį, priklauso nuo amžiaus, jomis serga ir jauni žmonės (šiuolaikinėje medicinoje jaunais laikomi asmenys iki 40-50 metų). Jaunimas gali sirgti įgimtomis širdies elektrinės sistemos ligomis, kai struktūriškai sveikoje širdyje sutrinka elektrinio impulso sklidimas, arba įgimtomis struktūrinėmis ligomis, kai pakinta pats širdies raumuo. Žmonėms, įžengusiems į ketvirtąją dešimtį, maždaug pusė staigios širdinės mirties atvejų yra nulemti ūminio koronarinio sindromo. Taip pat galimos širdies raumens uždegimai ar kraujagyslių anomalijos.
Viena iš ligų, sukeliančių staigią mirtį – ilgo QT sindromas
Ilgo QT sindromas yra viena iš svarbiausių įgimtų aritmijų ir staigios širdinės mirties priežasčių vaikams ir jauniems suaugusiems. Šia liga serga 1 iš 2000–2500 žmonių. Liga gali būti klastinga: širdis gali atrodyti normali, o pirmasis ir vienintelis simptomas gali būti staigi mirtis. Nenustatoma net atlikus autopsiją be molekulinio genetinio tyrimo. Dažniausiai liga pasireiškia staigiu sąmonės praradimu, tačiau yra ir kitų požymių. Sindromas vis dažniau diagnozuojamas besimptomiams pacientams ar nustatomas, kai simptomai išsivysto šeimos nariui. Gydymas medikamentais ir gyvensenos keitimas gali išgelbėti gyvybę, tačiau daugeliui artimųjų trūksta motyvacijos tirtis paveldimumo ar laikytis rekomendacijų.
Simptomai, kurių nederėtų ignoruoti, ir būtina pirmoji pagalba
Įspėjamieji staigios širdinės mirties simptomai apima ūmų krūtinės skausmą, sąmonės praradimą (ypač fizinio krūvio metu), širdies ritmo sutrikimus (peršokimus, sustojimus, sulėtėjimą, nereguliarų plakimą lydimą galvos svaigimo ar silpnumo). Sąmonės praradimas su traukulių gali būti klaidingai palaikytas epilepsija. Ištikus tokiems sutrikimams, gyvybiškai svarbu nedelsiant skambinti 112 ir pradėti gaivinimą. „Visuomet yra geriau daryti, kaip pavyksta, nei nedaryti nieko“, – pabrėžia dr. N. Bileišienė, siūlydama gaivinimo mokyti jau mokyklose.
Nesudėtingi profilaktiniai tyrimai gali užkirsti kelią tragedijai
Elektrokardiograma (EKG) – pigiausias ir lengvai prieinamas tyrimas, kuris turėtų būti atliekamas nuo vaikystės, net karščiuojant. Jis suteikia daug informacijos ir padeda nustatyti klastingas būkles. Palyginus EKG duomenis, užrašytus įvairiomis sąlygomis, galima anksčiau pastebėti ligą. Prof. P. J. Schwartzo Italijoje atliktas tyrimas parodė, kad atliekant EKG 44 600 kūdikiams, nustatant ilgo QT sindromą, viena išsaugotų gyvenimo metų kaina svyruoja nuo 7400 iki 20 400 eurų, todėl tokia programa yra efektyvi.
Kas gali padėti išvengti staigios širdinės mirties?
Medicinos pažanga leidžia nustatyti specifinius genus, lemiančius širdies ligas. Europos kardiologų draugija yra parengusi tyrimų planą pacientams su grėsmingais ritmo sutrikimais ir jų šeimos nariams. Genetinius tyrimus verta atlikti žinantiems apie staigios mirties atvejus savo šeimoje. Tačiau žmonių, sąmoningai besikreipiančių išsitirti, mažai. Dr. N. Bileišienė pabrėžia būtinybę skatinti autopsijas ir genetinius tyrimus jaunimo mirčių atvejais, kad būtų galima atskleisti mirties priežastį ir apsaugoti artimuosius. Šiuo metu Lietuvoje genetinių tyrimų mirusiems neatliekama, nors tai turėtų didelę reikšmę.
Išoriniai veiksniai taip pat turi reikšmės
Staigi mirtis gali kilti ir dėl išorinių veiksnių, ypač turint įgimtų kanalopatijų. Didelis adrenalino kiekis, intensyvus fizinis krūvis ar netikėtas garsinis dirgiklis gali išprovokuoti pavojingus ritmo sutrikimus. Riziką gali didinti kai kurie vaistai (antidepresantai, antibiotikai), galintys paveikti jonų tėkmę širdies ląstelėse. Kai kurių ligų, pvz., Brudaga sindromo, atveju pavojingai gali išderinti net karščiavimas.
Ar kiekvienas žinome, kur artimiausias defibriliatorius?
Siekiant suvaldyti staigios širdinės mirties statistiką, svarbu plėtoti pagalbos teikimo infrastruktūrą, ypač defibriliatorių prieinamumą viešose vietose. Danijoje veikia savanorių tinklas „TrygFonden Hjerteløber“, Švedijoje defibriliatoriai į įvykio vietą gabenami dronais. Dr. N. Bileišienės teigimu, tai turėtų būti ir Lietuvos siekiamybė, derinant defibriliatorių tinklo plėtrą su visuomenės švietimu.
