Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiko su Lietuvai akredituotais Europos Sąjungos (ES) šalių ambasadoriais. Tai tradicinis pusmetinis susitikimas, rengiamas ES Tarybai pirmininkaujančios šalies iniciatyva, jame aptariami svarbiausi ES darbotvarkės klausimai, saugumo, ekonomikos ir ES ateities prioritetai.
Susitikime Kipro ambasadorius, atstovaujantis ES Tarybai pirmininkaujančiai valstybei, pristatė pirmininkavimo rezultatus, po kurių Prezidentas apžvelgė ES aktualijas, strategines kryptis bei aktualiausius politinės darbotvarkės klausimus.
Prezidentas pabrėžė, jog Lietuva jau ruošiasi antrajam savo pirmininkavimui ES Tarybai, kuris prasidės 2027 metų sausio 1-ąją. Šis pusmetis sutaps su intensyviu Europos politiniu ciklu, todėl reikalaus tiek esamų iniciatyvų tęstinumo, tiek naujų sprendimų priėmimo.
„Lietuva sieks, kad ES išliktų stipriu taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos ramsčiu, gebančiu efektyviai reaguoti į ilgalaikius geopolitinius, demografinius ir ekonominius iššūkius bei stiprinti piliečių pasitikėjimą Europos projektu. ES konkurencingumo stiprinimas turi tapti vienu svarbiausių artimiausio laikotarpio prioritetų. Nors ES turi didelę bendrąją rinką, aukštos kvalifikacijos darbo jėgą ir stiprias demokratines vertybes, jos potencialas vis dar nėra pilnai išnaudojamas“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas akcentavo būtinybę ryžtingiau judėti link realiai veikiančios bendrosios rinkos sukūrimo iki 2028 metų, užbaigti kapitalo rinkų sąjungą, mažinti reguliacinę naštą ir stiprinti investicijų prieinamumą. Pabrėžtas ir Europos pramonės konkurencingumo stiprinimas – energijos kainų bei priklausomybių nuo trečiųjų šalių mažinimas ir tiekimo grandinių atsparumo didinimas.
Taip pat pabrėžta būtinybė ir toliau stiprinti ES integracijos procesą, įtraukiant Ukrainą, Moldovą ir Vakarų Balkanų šalis.
Aptardamas 2028–2034 metų ES daugiametę finansinę programą, Prezidentas pabrėžė būtinybę užtikrinti tinkamą finansavimą saugumui, gynybai ir kariniam mobilumui, taip pat kritinės infrastruktūros apsaugai. Akcentuota, kad rytinės ES sienos regionai turi būti vertinami kaip horizontalus prioritetas visose politikos srityse, įskaitant sanglaudos ir bendrąją žemės ūkio politiką.
„ES biudžetas turi būti modernizuojamas, tačiau sanglaudos politikos ir bendrosios žemės ūkio politikos vaidmuo negali silpnėti. Būtina išlaikyti stabilų ir nuspėjamą finansavimą“, – sakė Prezidentas.
Kalbėdamas apie ES plėtrą, valstybės vadovas pabrėžė, jog tai išlieka vienu svarbiausių Lietuvos prioritetų. Akcentuota būtinybė užtikrinti nuopelnais grindžiamą ir patikimą stojimo procesą Ukrainai ir Moldovai, kuo greičiau atveriant visas derybinių skyrių grupes ir išlaikant stojimo proceso pagreitį. Prezidento teigimu, Ukrainos ir Moldovos narystės ES tikslas turėtų būti aiškiai apibrėžtas – ne vėliau kaip iki 2030 metų.
Prezidentas taip pat pabrėžė ilgalaikės karinės paramos Ukrainai svarbą, siekiant teisingos ir tvarios taikos, ir pažymėjo Lietuvos įsipareigojimą tęsti reikšmingą karinę paramą Ukrainai. Akcentuota būtinybė stiprinti NATO atgrasymo ir gynybos pajėgumus, didinti investicijas į gynybos pramonę, stiprinti oro gynybą ir išlaikyti transatlantinę vienybę kaip esminį kolektyvinės gynybos pagrindą.
