Ankstyvą trečiadienio rytą Metelių regioniniame parke įkurdintos Lietuvos zoologijos sode išveistos niūriaspalvio auksavabalio (Osmoderma barnabita) lervos. Čia perkelta 176 reto ir visoje Europoje saugomo vabalo lervų. Tikimasi, kad specialiai joms paruoštoje dirbtinėje buveinėje jos sėkmingai užbaigs vystymąsi ir ateityje papildys bei sustiprins vietinę niūriaspalvio auksavabalio populiaciją.
Niūriaspalvis auksavabalis – paslaptingas senųjų lapuočių medžių gyventojas, didžiąją savo gyvenimo dalį besivystantis drevėse susikaupusiuose trūnėsiuose. Šis vabalas laikomas viena iš vadinamųjų skėtinių rūšių – saugant ją, kartu apsaugoma ir daugybė kitų nuo senų drevėtų medžių priklausomų organizmų. Todėl niūriaspalvio auksavabalio išlikimas reiškia ne tik vienos rūšies apsaugą, bet ir visos unikalios senųjų medžių ekosistemos puoselėjimą.
Ne tik niūriaspalvis auksavabalis, bet ir jo buveinės – brandūs drevėti lapuočiai medžiai – vis rečiau sutinkami šiuolaikiniame kraštovaizdyje. Dėl buveinių nykimo ir fragmentacijos mažėja galimybės atskiroms populiacijoms susitikti ir apsikeisti genetine informacija. Turint omenyje, kad suaugęs niūriaspalvis auksavabalis dažniausiai nuskrenda vos kelis kilometrus, kiekvienas senas drevėtas medis jam tampa itin svarbia stotele.
„Lervų perkėlimas – kur kas daugiau nei pagalba vienai rūšiai. Tai vienas iš žingsnių kuriant ekologinį senųjų medžių tinklą Lietuvoje ir Latvijoje. Siekiame, kad niūriaspalvio auksavabalio populiacijos būtų ne izoliuotos, o susietos tarpusavyje, galėtų plėstis ir išlikti. Kartu ši veikla primena, kad seni medžiai yra ne tik kraštovaizdžio dalis – tai namai šimtams įvairiausių organizmų“, – sako Lietuvos gamtos fondo gamtosaugininkė ir LIFE Osmo Baltic projekto vadovė Gustina Leipė.
Siekdami padėti nykstančiai rūšiai, gamtosaugininkai kartu su Lietuvos zoologijos sodo specialistais vykdo ex situ niūriaspalvio auksavabalio veisimo programą. Joje vabalai veisiami kontroliuojamomis sąlygomis, o užaugintos lervos vėliau perkeliamos į gamtą. Meteliuose jos apgyvendintos specialiai paruoštoje dirbtinėje buveinėje – mediniame inkile, užpildytame natūraliomis medžiagomis, kurios imituoja senų drevėtų medžių sąlygas.
Specialistai taip pat paruošė aplinkinę teritoriją – pašalino dalį krūmų ir jaunų medžių, kurie užstojo saulės šviesą seniems ąžuolams. Tuo pačiu nupjauti medžiai ir šakos palikti vietoje – trūnydami jie ne tik praturtins dirvožemį, bet ir sudarys vertingą negyvos medienos buveinę daugybei kitų organizmų. Ankstesnės translokacijos vykdytos Neries upės slėnyje ties Verkiais bei Liepijų miške Žemaitijoje.
Lietuvos zoologijos sodo mokslinės veiklos skyriaus projektų koordinatorės dr. Sandritos Škėrienės teigimu, „Lietuvos zoologijos sode niūriaspalvio auksavabalio veisimo programa vykdoma jau aštuonerius metus. Per tą laiką sukaupėme daug vertingos patirties, kuri leidžia ne tik sėkmingai auginti šiuos retus vabzdžius, bet ir grąžinti juos į gamtą. Tokios translokacijos ne tik stiprina esamas populiacijas, bet ir padeda užtikrinti ilgalaikę rūšies ateitį Lietuvos gamtoje.“
Metelių regioninis parkas pasirinktas neatsitiktinai. Čia išlikę brandūs lapuočiai medžiai ir rūšiai tinkamos buveinės sudaro prielaidas niūriaspalvio auksavabalio populiacijai įsitvirtinti ir augti.
„Metelių regioninis parkas yra viena iš svarbių vietų Lietuvoje, kur dar išlikę seni ąžuolai – buveinės, būtinos niūriaspalvio auksavabalio išlikimui. Ši translokacija ne tik sustiprins negausią niūriaspalvio auksavabalio populiaciją Metelių regioniniame parke, bet ir prisidės prie viso regiono biologinės įvairovės išsaugojimo bei ekologinio tinklo atsparumo ateityje“, – pažymi Paulius Čeponas, Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos direktorius.
Niūriaspalvio auksavabalio lervų veisimas bei perkėlimas į natūralią aplinką yra tarptautinio LIFE Osmo Baltic projekto, kurį įgyvendina Lietuvos gamtos fondas kartu su partneriais Lietuvoje ir Latvijoje, dalis. Projekto tikslas – sukurti tarpvalstybinį ekologinį brandžių medžių tinklą, dar vadinamą „Senųjų ąžuolų keliu auksavabaliui Lietuvoje ir Latvijoje“. Šiuo tinklu siekiama sudaryti sąlygas niūriaspalvio auksavabalio populiacijoms išlikti, plėstis ir palaikyti ryšius tarp atskirų teritorijų.
Jei lervos sėkmingai užbaigs vystymąsi, po kelerių metų Metelių kraštovaizdyje gali atsirasti nauja niūriaspalvių auksavabalių karta – dar vienas žingsnis kuriant senųjų medžių tinklą Lietuvoje ir Latvijoje.
Pasak G. Leipės, „Vienas svarbiausių LIFE Osmo Baltic tikslų – keisti visuomenės požiūrį į senousius medžius. Jų vertė slypi ne tik ūkinėje veikloje ar naudoje žmogui – brandūs medžiai yra neįkainojamas biologinės įvairovės lopšys. Kai suprasime tikrąją jų vertę, imsime visai kitaip su jais elgtis. Toks pokytis būtų vertingiausias šio projekto palikimas.“