Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas, siekdamas įgyvendinti 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo.
Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Lino Jonausko, šie pakeitimai užtikrins, kad ateityje statomi namai bus modernesni, pigesni eksploatuoti ir mažiau priklausomi nuo energijos kainų svyravimų.
„Dar praėjusioje kadencijoje teikiau įstatymo pataisas, kurios numatė, kad statant naujus namus būtų privaloma įrengti saulės šviesos energijos elektrinę. Tuometinis Seimas tam nepritarė. O dabar visa Europos Sąjunga kartu su Lietuva įsipareigoja pereiti prie netaršių, atsinaujinančią energiją naudojančių pastatų statybos. Šios priimtos įstatymo nuostatos ne tik prisidės prie modernesnių namų statybos, padės gyventojams sumažinti didėjančias elektros energijos išlaidas, bet ir pasiekti Europos žaliojo kurso tikslus. Lietuva iki 2030 m. yra įsipareigojusi pasiekti 55 proc. energijos suvartojimą iš atsinaujinančių šaltinių“, – sako L. Jonauskas.
Įstatyme įtvirtinta nauja visai netaršaus pastato sąvoka. Tokiu pastatu laikomas labai didelio energinio naudingumo pastatas, kuriam reikalingas labai mažas energijos kiekis ir kuris neišskiria anglies dioksido iš iškastinio kuro, o jo eksploatavimo metu išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra nulinis arba labai mažas pagal aplinkos ministro tvirtinamus rodiklius.
Nuo 2028 m. sausio 1 d. valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji pastatai turės būti visai netaršūs. Nuo 2030 m. sausio 1 d. šis reikalavimas bus taikomas visiems naujai statomiems pastatams. Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos nustatys reikalavimus energijos beveik nevartojantiems ir visai netaršiems pastatams.
Be jau įtvirtintų nuostatų, pastatų energinio naudingumo sertifikavimas taps privalomas didesniems kaip 3000 kv. m naudingojo patalpų ploto gyvenamosios paskirties pastatams nuo 2030 m. liepos 9 d. – didesniems kaip 1500 kv. m, o nuo 2035 m. liepos 9 d. – didesniems kaip 1000 kv. m naudingojo patalpų ploto gyvenamosios paskirties pastatams.
Įstatymas taip pat reglamentuoja konsultacinių centrų steigimą aplinkos ministro įgaliotos institucijos ar įstaigos. Šie centrai veiks vieno langelio principu ir teiks konsultacijas bei metodinę pagalbą pastatų atnaujinimo (modernizavimo) procese dalyvaujantiems subjektams pastatų energinio naudingumo gerinimo klausimais.
Priimtais pakeitimais patikslinta pastato atnaujinimo (modernizavimo) sąvoka, susiejant ją su finansavimo šaltiniais, ir nustatyta galimybė modernizavimą vykdyti vienu ar keliais etapais. Taip pat patikslinti atvejai, kada atnaujinant ar modernizuojant statinius neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas ir teikiamas pranešimas apie statybos pradžią.
Patikslintas duomenų teikimo į Pastatų duomenų banko informacinę sistemą teisinis reguliavimas, aiškiai įvardinant subjektus, teikiančius duomenis apie pastatus, jų naudojimą, techninę priežiūrą, naudojimo priežiūrą, bendro naudojimo objektus, jų valdymą ir valdymo priežiūrą. Patikslinti atvejai, kai parduodant ar išnuomojant pastatus ir (arba) jų dalis privalomas energinio naudingumo sertifikatas; nustatyta, kad jis privalomas ir įvairių socialinių grupių paskirties pastatų gyvenamosioms patalpoms.
Pakeistos pastatų energinio naudingumo sertifikavimo nuostatos, nustatytas su pastatų energiniu naudingumu susijusių duomenų tvarkymas ir jų viešinimas. Patikslintos statinio gyvavimo ciklo duomenų kūrimo, tvarkymo ir viešinimo skaitmenine forma nuostatos, nustatant, kad šių duomenų tvarkymo tvarką tvirtins aplinkos ministras.
Statybos įstatymo pataisoms (projektas Nr. XVP-1411(2)) pritarė 71, prieš balsavo 3, susilaikė 6 Seimo nariai. Įstatymas įsigalios liepos 1 d.
