Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas Briuselyje su Europos Parlamento nariais aptarė Migracijos ir prieglobsčio pakto įgyvendinimą bei būsimos Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai darbotvarkę. Lietuva pirmininkaudama daug dėmesio skirs ES išorės sienų apsaugai, neteisėtos migracijos prevencijai, veiksmingesnei grąžinimo politikai ir atsparumui migracijos instrumentalizavimui.
Ministras M. Katelynas dalyvavo Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto (LIBE) darbo grupės migracijos klausimais posėdyje, kuriame su europarlamentarais dalyvavo diskusijoje apie pirmuosius Migracijos ir prieglobsčio pakto įgyvendinimo rezultatus ir tolesnius veiksmus. Ministras taip pat susitiko su LIBE komiteto pirmininku Javieru Zarzalejosu.
„Migracijos ir prieglobsčio pakto įsigaliojimas yra svarbus Europos Sąjungos migracijos politikos etapas, tačiau teisės aktų priėmimas yra tik pradžia. Dabar turime įvertinti, kaip naujos taisyklės veikia praktikoje“, – sakė ministras M. Katelynas.
Pasak vidaus reikalų ministro, vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo laikotarpio etapų bus Migracijos ir prieglobsčio pakto taikymo įvertinimas. Lietuva sieks, kad šis vertinimas būtų paremtas praktine valstybių narių patirtimi ir leistų nustatyti, kur naujoji sistema veikia efektyviai, o kur dar reikia papildomų sprendimų.
Daug dėmesio, ministro M. Katelyno teigimu, reikės skirti ir solidarumo mechanizmo įgyvendinimui. Valstybėms narėms kyla klausimų dėl migracinio spaudimo vertinimo, solidarumo rezervo formavimo ir praktinio jo taikymo.
„Turime būti pasirengę kalbėti ne tik apie gerąsias praktikas, bet ir apie tai, kas neveikia. Kiekvienais metais iš naujo spręsdami tuos pačius klausimus rizikuojame didinti įtampą tarp valstybių narių. Mūsų tikslas turi būti ne formaliai įgyvendinti mechanizmą, o sukurti sistemą, kuri realiai padėtų valstybėms susidoroti su migracijos iššūkiais“, – teigė vidaus reikalų ministras.
Ministras M. Katelynas pabrėžė, kad ES migracijos politika negali apsiriboti vien prieglobsčio procedūrų valdymu. Lietuva pirmininkavimo metu ketina daug dėmesio skirti neteisėtos migracijos prevencijai, išorės sienų apsaugai, kovai su migrantų gabenimu ir veiksmingesnei grąžinimo politikai.
„Migracijos valdymas turi prasidėti dar iki problemai pasiekiant Europos teritoriją. Turime stiprinti išorės sienų apsaugą, užkirsti kelią neteisėtam žmonių gabenimui, didinti grąžinimo efektyvumą ir stiprinti bendradarbiavimą su kilmės bei tranzito valstybėmis. Taip pat turime būti pasirengę situacijoms, kai migracija sąmoningai naudojama kaip politinio ar hibridinio spaudimo priemonė prieš Europos Sąjungą“, – sakė ministras M. Katelynas.
Ministras M. Katelynas taip pat akcentavo, kad ateityje ES turės ieškoti naujų sprendimų migracijos valdymo srityje. Tarp jų – veiksmingesnė grąžinimo sistema, galimybės steigti grąžinimo centrus, migracijos procesų skaitmenizavimas ir glaudesnis bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis.
Bendradarbiavimas su kilmės ir tranzito šalimis yra viena svarbiausių sąlygų siekiant mažinti neteisėtą migraciją. Kartu ES turi būti pasirengusi imtis griežtesnių priemonių, kai trečiosios valstybės atsisako bendradarbiauti grąžinimo ir readmisijos srityse.
LIBE darbo grupės diskusijoje taip pat aptartas laikinosios apsaugos klausimas. Lietuva pirmininkaudama ES Tarybai sieks bendro Europos Sąjungos sprendimo dėl tolesnio laikinosios apsaugos režimo taikymo ar perėjimo prie ilgalaikių sprendimų, atsižvelgiant į Rusijos karo prieš Ukrainą raidą.
Ministras M. Katelynas pabrėžė, kad Europos Sąjungai būtina iš anksto stiprinti atsparumą bandymams instrumentalizuoti migraciją.
„Atsparumas negali būti tik reakcija į jau įvykusią krizę. Turime daugiau dėmesio skirti prevencijai, iš anksto numatyti galimas grėsmes ir stiprinti išorės sienų apsaugą. Tik veikdami kartu galime užtikrinti saugią Šengeno erdvę ir žmonių pasitikėjimą tuo, kad Europos Sąjunga geba veiksmingai valdyti migraciją bei apsaugoti savo piliečius“, – sakė vidaus reikalų ministras.
Ministras M. Katelynas taip pat susitiko su Europos Komisijos Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų generalinio direktorato (DG ECHO) generaliniu direktoriumi Maciejumi Popowskiu. Susitikime aptartas Europos Sąjungos pasirengimas įvairaus pobūdžio krizėms, valstybių narių atsparumo stiprinimas ir gebėjimas koordinuotai reaguoti į didelio masto ekstremaliąsias situacijas.
Vidaus reikalų ministras taip pat apsilankė ES Krizių valdymo koordinavimo centre (ERCC), kuris koordinuoja ES civilinės saugos mechanizmo veiklą ir padeda valstybėms narėms bei partneriams sutelkti pagalbą krizinių situacijų metu.
„Šiandienos saugumo aplinkoje pasirengimas krizėms ir atsparumas yra neatsiejami nuo vidaus saugumo. Turime gebėti ne tik reaguoti į jau įvykusias krizes, bet ir iš anksto numatyti grėsmes, stiprinti pasirengimą bei užtikrinti, kad valstybės narės prireikus galėtų veikti greitai ir koordinuotai. Lietuvos pirmininkavimo metu šiems klausimams skirsime reikiamą politinį dėmesį“, – teigė ministras M. Katelynas.
Lietuva ES Tarybai pirmininkaus nuo 2027 metų sausio 1 dienos. Kartu su Airija ir Graikija Lietuva sudaro pirmininkaujančių valstybių trejetą, todėl Lietuvos pirmininkavimo metu bus tęsiamas bendras darbas įgyvendinant ES vidaus reikalų darbotvarkę.
