Lietuvos įmonės draudžiasi nuo politinio pobūdžio konfliktų rizikų

Didžiausiam šalies draudikui „Lietuvos draudimas“ išplėtus verslo turto apsaugą ir pradėjus drausti nuo politinio pobūdžio konfliktų rizikų, jau matyti pirmieji ženklai, kaip Lietuvos įmonės vertina šias grėsmes. Draudiko duomenimis, verslo įmonės domisi nauju verslo turto draudimu – skaičiuojami keli šimtai verslo įmonių užklausų, ir sudarytų draudimo sutarčių skaičius jau viršijo 30 vnt. 

Pasak Valdemaro Jakubovskio, „Lietuvos draudimo“ verslo klientų departamento direktoriaus, jau galima apibrėžti šią naują draudimo rūšį pasirenkančios įmonės portretą, jos dydį ir veiklos pobūdį. 

„Mūsų duomenys rodo, kad didžioji dalis naujo draudimo sutartis sudariusių įmonių veikia sveikatos priežiūros, mažmeninės prekybos, įvairaus pobūdžio gamybos bei apgyvendinimo paslaugų teikimo srityse. Taip pat matome, kad sprendimą apsidrausti nuo politinio pobūdžio konfliktų rizikų greičiau priima smulkaus ir vidutinio dydžio įmonės. Jos dažnai yra lankstesnės ir dėl savo valdysenos modelio gali operatyviai priimti sprendimus“, – komentuoja V. Jakubovskis.

V. Jakubovskis taip pat pabrėžia, kad mažesnėms įmonėms net kelių dienų veiklos sutrikimas neretai gali turėti reikšmingų finansinių pasekmių, todėl jos aktyviau ieško būdų stiprinti savo veiklos atsparumą, ir renkasi papildomus saugiklius.  

Draudiko atstovo teigimu, įmonių susidomėjimas šia apsauga pastebimai išaugo po pastarojo meto incidentų, kai į šalies teritoriją buvo įskridę dronai, ir dėl to keliuose šalies regionuose buvo paskelbtas realus oro pavojus. 

„Šie incidentai verčia šalies verslo įmones iš naujo įvertinti rizikas, kurios anksčiau buvo tik teorinės. Šiuo metu kovinių dronų keliamas pavojus, sabotažo veiksmai yra tarp tų rizikų, kurios ne vienoje Europos valstybėje jau tapo realiu iššūkiu, o ne teorine tikimybe“, – pažymi V. Jakubovskis. 

Valstybė atlygintų žalą, kilusią dėl teisėtų karinių veiksmų

Krašto apsaugos ministerija yra pristačiusi siūlymą atlyginti dėl teisėtų karinių veiksmų padarytą žalą tretiesiems asmenims tais atvejais, kai gynybos tikslais būtų panaudota Lietuvos ar NATO karinė jėga. 

V. Jakubovskis pastebi, kad pagal šį projektą valstybė suteiktų kompensacijas tik žalai, patirtai dėl karinės jėgos veiksmų, o priešiškos veikos žalų kompensavimo jis neapima.  

„Visgi šis KAM projektas nenumato, kad būtų atlyginta tiesioginė kovinių dronų ar kitokios priešiškos veikos sukelta žala. Pavyzdžiui, jei į šalies teritoriją įskridęs dronas nebūtų numuštas ir jis suniokotų turtą, kaip tai neseniai nutiko viename Rumunijos mieste“, – pabrėžia V. Jakubovskis. 

Naujame „Lietuvos draudimo“ verslo turto draudimo rizikų sąraše išskiriamos šios rizikos, dėl kurių turtas galėtų būti sugadintas, sunaikintas arba prarastas: tai teroristinis aktas, sabotažas, riaušės ir civiliniai neramumai, piktavališkas sugadinimas, taip pat sukilimas, valstybės perversmas, maištas arba karo, įskaitant pilietinį karą, veiksmai.