Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį dalyvavo Suomijoje, Rovaniemyje, vykusiame Europos Arkties aukščiausio lygio susitikime (European Arctic Summit).
Šalies vadovas pabrėžė, jog Arkties regionas tampa vis svarbesne Europos ir transatlantinės saugumo aplinkos dalimi. Pasak Prezidento, nors Lietuva nėra Arkties valstybė, Arkties regiono saugumas yra tiesiogiai susijęs su Baltijos regiono saugumu.
„Rusija yra ilgalaikė grėsmė saugumui nepriklausomai nuo geografinės krypties. Matome vis daugiau sabotažo incidentų, įskaitant žalą povandeninei kritinei infrastruktūrai, Rusijos vadinamojo šešėlinio laivyno veiklą ir pasikartojančius NATO oro erdvės pažeidimus“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
Kinijos faktoriaus taip pat negalima nuvertinti. „Pekinas nuosekliai didina savo buvimą Arktyje. Didėjantis Kinijos aktyvumas Arktyje, įskaitant stiprėjantį dvišalį bendradarbiavimą su Rusija, reikalauja mūsų budrumo ir pasirengimo“, – pažymėjo Prezidentas.
„Nuolatinis NATO buvimas ir bendradarbiavimas su Europos Sąjunga Arktyje, Baltijos ir Juodosios jūros regionuose yra būtini patikimam atgrasymui ir, prireikus, veiksmingai kolektyvinei gynybai. Turime visapusiškai integruoti Arkties regioną į NATO gynybos planavimo dokumentus, stiprinti karinį buvimą ir žvalgybos pajėgumus“, – teigė šalies vadovas.
Kalbėdamas apie Europos Sąjungos veiksmus Arktyje Lietuvos vadovas priminė: nuo 2021 metų, kuomet buvo priimta Europos Sąjungos Arkties politika, geopolitinė aplinka iš esmės pasikeitė, todėl jos atnaujinimas yra ir savalaikis, ir būtinas.
„Atnaujinta politika turėtų pripažinti, kad saugumas, gynyba ir atsparumas tapo neatsiejama Europos įsitraukimo į Arkties regioną dalimi. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama kritinei ir povandeninei infrastruktūrai, saugiam susisiekimui, situacijos suvokimui ir pasirengimui reaguoti į hibridines grėsmes. Arktis ir Baltijos jūra turėtų būti vertinamos kaip tarpusavyje susijusi Europos saugumo erdvė. Tai taip pat leistų geriau panaudoti Baltijos šalių sukauptą patirtį ir turimus pajėgumus“, – sakė Prezidentas.
Lietuvos vadovas taip pat pabrėžė, jog Europos Sąjungos pastangos Arktyje turi papildyti NATO veiklą, o ne ją dubliuoti. Prezidento žodžiais, NATO išlieka kolektyvinės gynybos pagrindu, o Europos Sąjunga gali suteikti reikšmingą pridėtinę vertę atsparumo, investicijų patikros, susisiekimo ir ekonominio saugumo srityse.
Suomijos Ministro Pirmininko Petterio Orpo iniciatyva surengto Europos Arkties aukščiausio lygio susitikimo tikslas – stiprinti strateginį Europos Sąjungos požiūrį į Arkties regioną bei siekti didesnio Europos vaidmens regione, atsižvelgiant į šiandienos saugumo aktualijas.
Susitikime taip pat dalyvavo Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Antonio Costa, Vokietijos Kancleris Friedrichas Merzas, Danijos Ministrė Pirmininkė Mete Frederiksen, Estijos Ministras Pirmininkas Kristenas Michalas, Latvijos Ministras Pirmininkas Andris Kulbergas, Rumunijos Prezidentas Nicusoras Danas, Europos Komisijos vicepirmininkė, Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas.
