Aplinkos ministerijos tinklalaidėje „APLINK’a“ buvo aptariamas ilgalaikių orų prognozių patikimumas, pavojingų meteorologinių reiškinių numatymas ir Lietuvos pasirengimas su klimato kaita susijusioms rizikoms. Tinklalaidėje dalyvavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) meteorologas Gytis Valaika ir Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės atstovė, Vilniaus universiteto lektorė Judita Liukaitytė-Kukienė.
Ilgalaikių orų prognozių ribotumas
„Kai kažkas sako, kad vasara bus karšta ar žiema labai šalta ir snieginga, aš visada žiūriu su nepasitikėjimu, nes Lietuvoje ilgalaikės prognozės nėra tokio aukšto patikimumo, kokio norėtųsi“, – tinklalaidėje teigė G. Valaika. Sezoninės prognozės gali nurodyti bendras orų tendencijas, tačiau negali tiksliai numatyti savaitės ar konkrečios dienos temperatūros, kritulių ar audrų. Patikimiausios yra trumpalaikės prognozės, o ilgesniam laikotarpiui prognozuojant neapibrėžtumas didėja. Per pastarąjį dešimtmetį septynios vasaros Lietuvoje buvo šiltesnės už klimato normą, todėl stebima bendra šiltesnių vasarų tendencija, bet tai neleidžia tiksliai prognozuoti atskirų sezonų orų.
Nors anksčiau žmonės orų pokyčius bandydavo numatyti pagal gamtos ženklus, pavyzdžiui, žemai skraidančias kregždės, J. Liukaitytė-Kukienė pabrėžė, kad dėl klimato kaitos net ir šie ženklai nebe tokie patikimi.
Klimato tendencijos ir pavojingi reiškiniai
Kalbant apie klimato kaitą, svarbu atskirti pavienius orų reiškinius nuo ilgalaikių, bent 30 metų laikotarpio, meteorologinių duomenų analize nustatomų pokyčių. Nors gali pasitaikyti vėsesnių arba šaltesnių orų periodų, jie nepaneigia bendros klimato krypties. Vienas pastebimų pokyčių yra kritulių pasiskirstymas – vasarą gali tekti įprastas arba didesnis kritulių kiekis, tačiau jis gali iškristi per trumpą laiką per kelias smarkias liūtis, jas skiriant ilgiems sausringiems laikotarpiams. Tai apsunkina žemės ūkio planavimą ir vandens tvarkymą.
Didėjančios pavojingų meteorologinių reiškinių, tokių kaip audros ar smarkios liūtys, rizikos kontekste svarbūs išankstiniai perspėjimai. G. Valaika priminė, kad perspėjimai, net ir skelbiami su „didele tikimybe“, nereiškia 100 proc. garantijos, nes reiškiniai gali būti lokalūs, silpnėti ar keisti kryptį.
Naujos technologijos ir visuomenės vaidmuo
Naujos technologijos padeda greičiau apdoroti ir aiškiau pateikti prognozių informaciją. LHMT programėlėje „Meteo LT“ dirbtinis intelektas generuoja trumpas orų apžvalgas remdamasis skaitmeninių prognozių duomenimis ir sinoptikų perspėjimais. Taip pat svarbi gyventojų teikiama informacija per platformą „stebiu.meteo.lt“, kur galima pažymėti pastebėtus meteorologinius reiškinius, įkelti nuotraukų ar vaizdo įrašų, o tai padeda meteorologams tikslinti duomenis ir perspėjimus.
Institucijos ir savivaldybės turi vertinti klimato keliamas grėsmes ir numatyti prisitaikymo priemones, pavyzdžiui, gerinti pavėsio ir geriamojo vandens prieinamumą, efektyvinti lietaus vandens tvarkymą, planuoti teritorijas ir infrastruktūrą atsižvelgiant į potvynių riziką. LHMT stiprins savivaldybėms teikiamą ekspertinę pagalbą klimato rizikų vertinimo srityje. Gyventojams rekomenduojama sekti oficialias prognozes ir perspėjimus bei laikytis saugumo nurodymų.
