Analizė, apimanti Baltijos šalių sveikatos ekonomikos sritį, atskleidė, kad regionas kasmet netenka beveik 10 mlrd. eurų dėl išvengiamos mirtingumo ir su sveikata susijusio nepakankamo produktyvumo. Ši suma sudaro maždaug 6,4 proc. regiono bendrojo vidaus produkto (BVP).
Tyrimo duomenimis, didžiausią nuostolių dalį sudaro ankstyvos mirtys, kurių galima buvo išvengti – metiniai nuostoliai siekia beveik 6 mlrd. eurų. Papildomai apie 2,3 mlrd. eurų prarandama dėl sumažėjusio darbo našumo, kai asmenys dirba sirgdami, o daugiau nei 1,5 mlrd. eurų kainuoja nedarbingumas, sukeltas ligų.
Lietuvai tenka beveik pusė šių nuostolių, siekiančių apie 4,8 mlrd. eurų kasmet. Tai aiškiai parodo, kad sveikatos stiprinimas, ligų profilaktika ir ankstyva diagnostika turėtų būti laikomi ne tik sveikatos politikos, bet ir ekonomikos augimo strateginėmis priemonėmis.
Šios išvados buvo pristatytos tarptautinėje konferencijoje „Sveikas amžėjimas ir sveikata visose politikose – strateginis valstybės pasirinkimas“, surengtoje Lietuvos Respublikos Seime. Tyrimo rezultatus konferencijoje pristatė ekonominių tyrimų „WifOR“ instituto ekspertė dr. Malina Miulerė (Malina Müller).
Tyrimo pateikti duomenys reikalauja naujo požiūrio į sveikatos politikos reikšmę. Gyventojų sveikata yra neatsiejama nuo ekonomikos, darbo rinkos, nacionalinio saugumo, o ne tik nuo medicinos sistemos.
Mokame mažiau, prarandame daugiau
Baltijos šalys sveikatos apsaugai skiria apie 7,4 proc. BVP, kai Europos Sąjungos (ES) vidurkis yra apie 10 proc. Išlaidos vienam gyventojui taip pat yra maždaug ketvirtadaliu mažesnės nei ES. Nepakankamas finansavimas atsiliepia gyventojų sveikatai, o tai lemia trumpesnę gyvenimo trukmę. Baltijos šalių gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra 76,9 metai, o ES – 81,5 metai. Tačiau dar svarbesnis rodiklis yra sveiki gyvenimo metai – laikas, kurį žmogus gali išlikti aktyvus, savarankiškas ir produktyvus.
Prarandame šešerius sveiko gyvenimo metus
Lietuvoje žmonės gyvena keturiais metais trumpiau nei vidutiniškai ES šalyse, o sulaukus 65 metų sveiko gyvenimo metų trukmė yra ženkliai mažesnė nei ES vidurkis. Baltijos šalių gyventojai, palyginti su ES vidurkiu, vidutiniškai praranda apie šešerius sveiko gyvenimo metus. Tai ne tik blogina gyvenimo kokybę, bet ir didina išlaidas pensijoms, slaugai bei ilgalaikei priežiūrai. Apskaičiuota, kad šis skirtumas regionui kasmet kainuoja apie 2 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad sumažinus šį skirtumą vos dvejais sveiko gyvenimo metais, Baltijos šalys kasmet galėtų sulaukti apie 1 mlrd. eurų papildomos ekonominės naudos.
Sveikas senėjimas – valstybės stiprybė
Nors visuomenės senėjimas dažnai pristatomas kaip iššūkis, sveikas amžėjimas gali tapti svarbiu valstybės pamatu. Lietuvai tai ypač aktualu dėl demografinių tendencijų ir augančios vyresnių nei 65 metų žmonių dalies, kuri, prognozuojama, iki 2050 m. pasieks 31 proc.
Vyresnio amžiaus žmonės aktyviai prisideda prie visuomenės gerovės rūpindamiesi artimaisiais, padėdami šeimoms, savanoriaudami ir dalindamiesi profesine bei gyvenimo patirtimi. Nors visavertė šio indėlio vertė ne visada atsispindi oficialioje statistikoje, jos reikšmė visuomenei yra didžiulė.
Dėl šių priežasčių investicijos į sveiką gyvenimo trukmę turėtų būti vertinamos ne tik kaip sveikatos sistemos užduotis, bet ir kaip investicija į socialinį atsparumą, bendruomenių stiprinimą ir ekonominį tvarumą.
Ateinančiais dešimtmečiais valstybių sėkmę lems ne tik technologijos ar ekonomikos augimas, bet ir sveiko senėjimo mastai. Kuo daugiau sveiko ir savarankiško gyvenimo metų žmonėms pavyks išsaugoti šiandien, tuo stipresnę, produktyvesnę ir atsparesnę visuomenę turėsime rytoj.
Akivaizdu, kad investicijos į sveiką gyvenseną, ligų profilaktiką, ankstyvą diagnostiką bei sveiką senėjimą yra ne tik biudžetinės išlaidos – tai viena svarbiausių investicijų į Lietuvos ateitį.
