Artėjant Joninėms, kai visoje Lietuvoje vyks šventės, koncertai ir susibūrimai gamtoje, keliuose tradiciškai padaugėja automobilių, o kartu ir rizikų. Nors policija ir eismo saugumo ekspertai tradiciškai ragina vairuotojus iš anksto suplanuoti kelionę namo, dalis vairuotojų vis dar ryžtasi sėsti prie vairo pavartoję alkoholio.
Moksliškai įrodyta, kad net ir nedidelis alkoholio kiekis organizme reikšmingai lėtina vairuotojo reakciją bei silpnina gebėjimą greitai ir tinkamai priimti sprendimus. Vis dėlto naujausias tyrimas parodė, kad nors didelė dalis šalies gyventojų alkoholį įvardija kaip vieną svarbiausių saugaus eismo rizikos veiksnių, dalis vairuotojų vis dar renkasi vairuoti būdami neblaivūs ir taip kelia pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybėms.
Projekto „Mylios be promilių su „Švyturys Nealkoholinis“ metu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad dauguma žmonių po renginių ar susitikimų, kuriuose vartojamas alkoholis, elgiasi atsakingai. Populiariausias pasirinkimas – taksi arba pavėžėjimo paslaugos (33 proc.), ketvirtadalį (24 proc.) respondentų namo parveža blaivus pažįstamas ar artimasis, o 9 proc. renkasi viešąjį transportą.
Deja, 6 proc. apklaustųjų nurodė, kad pavartoję alkoholio vis dėlto vairuoja patys. Dažniausiai tokį sprendimą jie aiškina patogių alternatyvų stoka (6 proc.), trumpu atstumu iki namų ar nenoru palikti automobilį (4 proc.), taip pat per brangiomis taksi paslaugomis (1 proc.).
Kita vertus, ta pati apklausa atskleidė, kad lietuviai alkoholį laiko didžiausiu pavojumi keliuose – taip mano 36 proc. respondentų. Tarp svarbiausių eismo saugumui grėsmę keliančių veiksnių taip pat minimas greičio viršijimas (27 proc.) ir neatsakingi vairuotojų įpročiai bei sprendimai (19 proc.).
Buvęs lenktynininkas bei vienas žinomiausių vairavimo instruktorių Lietuvoje Artūras Pakėnas sako, kad alkoholio vartojimo ir vairavimo išgėrus problema turi gilumines priežastis, kurių vien baudomis ar dar griežtesnėmis taisyklėmis neišspręsti.
„Rezultatai rodo, kad dalis vairuotojų vis dar linkę nuvertinti vairavimo išgėrus keliamą riziką arba pirmenybę teikia patogumui, nepaisydami galimų pasekmių sau ir kitiems eismo dalyviams. Net ir nedidelis alkoholio kiekis gali tapti rimta grėsme eismo saugumui. Tai nėra vien draudimų klausimas – svarbiausia yra sąmoningai priimti sprendimą nevairuoti išgėrus, ypač kai šiandien netrūksta saugių alternatyvų grįžti namo“, – sako A. Pakėnas.
Lietuvos policijos duomenimis, kasmet šalies keliuose nustatoma daugiau kaip 10 tūkst. neblaivių vairuotojų.
Nors neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių skaičius ilgainiui mažėja, jų vis dar fiksuojama apie pusantro šimto ar daugiau per metus. Dalis šių įvykių baigiasi sunkiais sužalojimais ir žūtimis.
Saugaus vairavimo ekspertas sako manantis, kad neblaivių vairuotojų keliuose gali būti daugiau, nei rodo statistika, nes dalis jų taip ir nepatenka į policijos akiratį.
„Visų pažeidėjų, žinoma, nesustabdysi, tačiau vien tai, kiek jų pagaunama, jau yra gana įspūdingas skaičius. Dar viena problema – visuomenėje vis dar pasitaiko atvejų, kai neblaivaus vairavimo keliama grėsmė nuvertinama ar jis net pateikiamas kaip tam tikras pasiekimas. Kartais žmonės pasakoja, kad grįžo išgėrę, bet viskas baigėsi sėkmingai, ir tai beveik priimama kaip drąsos ar sumanumo ženklas. Tačiau iš tikrųjų tai yra labai rimtas pažeidimas, keliantis tiesioginę grėsmę kitų žmonių gyvybei“, – teigia vairavimo instruktorius.
Projektą „Mylios be promilių su „Švyturys Nealkoholinis“ įgyvendina bendrovė „Švyturys-Utenos alus“. Iniciatyva siekiama prisidėti prie saugesnių Lietuvos kelių, skatinti atsakingą vairavimo kultūrą, didinti vairuotojų sąmoningumą ir edukuoti visuomenę apie neatsakingo elgesio kelyje rizikas bei pasekmes.
Bendrovės „Spinter tyrimai“ šalies gyventojų tyrimas apie elgesį kelyje buvo atliktas šių metų vasario mėnesį. Tyrimo metu apklausta 1017 respondentų, kurių amžius nuo 18 iki 75 metų.
