Kenkėjų kontrolės ekspertai primena, kad prasidėjus vasarai daugelis medieną graužiančių vabzdžių pradeda sezoną – lervos intensyviai maitinasi medienos viduje, o subrendę vabzdžiai išskrenda poruotis ir dėti naujų kiaušinių. Didžiausia problema yra ta, kad šių kenkėjų pėdsakai dažnai pastebimi tik tada, kai žala jau didelė. Ūsuočiai, skaptukai ir kiti medienos kenkėjai pavojingi ne tik baldams ar dekoracijoms – jie gali pažeisti net medinio namo sienas, perdangas ar stogo konstrukcijas.
Vasaros pradžioje kenkėjais užkrėstoje medienoje vienu metu vyksta keli skirtingi procesai – priklausomai nuo to, kokioje vystymosi stadijoje yra konkretūs vabzdžiai. Vienur lervos per lėliukės stadiją jau virto suaugėliais, kurie prasigraužia į medienos paviršių ir išskrenda, o ant medžių kamienų, rąstų ar sienų prasideda jų poravimosi metas, po kurio patelės, susiradusios tinkamą vietą, deda kiaušinėlius medienos plyšeliuose ir po žieve.
Kitur tuo pačiu metu prasideda naujas ciklas, t.y. praėjus kelioms dienoms po kiaušinėlių padėjimo iš jų išsiritusios jaunos lervos įsigraužia į medieną ir skverbiasi gilyn. Nuo šios akimirkos prasideda ilgas, dažnai 2–3 metus trunkantis vystymasis, kai lervos nuolat graužia medieną, ją versdamos dulkėmis, auga ir palieka vis daugiau ertmių, kol galiausiai pačios virsta suaugėliais ir ciklas kartojasi.
Vasara – aktyviausias medienos kenkėjų įkarštis
Pasaulyje skaičiuojama apie 1,5 tūkst. medienos kenkėjų rūšių. Gamtoje jie naudingi, nes perdirba nereikalingą medieną, tačiau mediniuose pastatuose, mediniuose balduose, skulptūrose, brangių meno kūrinių rėmeliuose ir kt. jie tampa rimta problema.
Kenkėjų aktyvumas tiesiogiai priklauso nuo oro temperatūros, todėl jų dauginimasis, priklausomai nuo rūšies, vyksta bangomis. Pasak UAB „Dezinfa” kenkėjų kontrolės eksperto, biologo Liutauro Grigaliūno, pavyzdžiui, skaptukai pradeda poruotis jau gegužę, vos labiau atšilus, o ūsuočiai įsibėgėja nuo birželio. Šylant orams, dauginimosi aktyvumas pasiekia piką – tad šiuo metu procesai medienoje vyksta visu pajėgumu.
„Lietuvoje medieną dažniausiai „apninka” naminis ūsuotis, dar vadinamas paprastuoju trobininku, kurio lervos gali pažeisti sienojus, rąstus, medines perdangas, duris, grindis ir langų rėmus. Šias konstrukcijas mėgsta ir kitas ūsuočių šeimos vabzdys – violetinis žievėplėšis. Smulkesnius dirbinius bei konstrukcijų elementus – baldus, medines palanges, grindjuostes ir kitas konstrukcijas – naikina naminis, kiek rečiau baldinis, skaptukas, palikdamas vos kelių milimetrų skersmens apvalias skylutes”, – atkreipia dėmesį biologas.
Kaip atpažinti medienos kenkėjus?
Kuo anksčiau pastebima, kad mediena užkrėsta, tuo lengviau su kenkėjais kovoti ir tuo, tikėtina, mažesnė žala. Bėda ta, kad medienos kenkėjai – tikri slapukai, jų lervos „dirba
