Radijo žurnalistė ir sociologijos mokslų daktarė Rima Žilinskaitė neseniai Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete sėkmingai apgynė daktaro disertaciją. Darbas buvo skirtas socialinių tinklų eroje pastebimam žinių gamybos ir vartojimo susiliejimui (prosumpcijai) bei sklaidai analizuoti.
Pasak mokslininkės, skaitmeninės technologijos formuoja naujas socialumo formas, įtakojančias mūsų tarpusavio sąveikas ir santykius. Ji pabrėžė, kad kiekvienas mūsų veiksmas skaitmeninėje erdvėje, naudojantis išmaniaisiais įrenginiais, generuoja duomenis, kurie gali atskleisti daug informacijos apie mus.
Pokalbyje su dr. R. Žilinskaite nagrinėjama, ar technologijų dominavimas gali vesti į distopinę ateitį, kurią dažnai vaizduoja fantastiniai filmai, ir kaip pasaulis atrodo socialogijos požiūriu.
Sociologai ir technologijų pažanga
Aptariant fantastiniuose filmuose dažnai vaizduojamus „doomsday“ scenarijus, kuriuose žmonija paklūsta robotams, R. Žilinskaitė pripažino, kad tokių scenarijų tikimybė yra sudėtinga prognozuoti. Technologijos dažnai kuriamos specifinėms užduotims, tačiau filmai atspindi mūsų supratimą ir fantaziją, kuri remiasi esamomis technologijomis.
Ji pateikė pavyzdžių iš kino istorijos: „Terminatoriaus“ (devintasis dešimtmetis) fizinės technologijos ir kyborgai, „Matricos“ (apie 2000 m.) informacinis mąstymas ar filmo „Viskas išklart ir visur“ (2022 m.) daugybinės visatos ir suskaidytos tapatybės idėjos. Mokslininkė taip pat prisiminė Aldouso Huxley romaną „Puikus naujas pasaulis“, kuriame distopijos vaizdavimas taip pat rėmėsi to meto technologine realybe.
Sociologijos ir žurnalistikos sankirta
Žurnalistės akimis, svarbiausios problemos skaitmeniniame pasaulyje yra dezinformacija ir galimybės manipuliuoti ja. Tai kelia klausimus dėl skaitmeninio ir medijų raštingumo bei reguliavimo. Tačiau sociologinis požiūris plečia perspektyvą, įtraukiant socioekonomines sąlygas, laikmečio iššūkius ir informacijos perteklių.
R. Žilinskaitė citavo sociologą Georgą Simmelį, kuris dar XX a. pradžioje pastebėjo sparčių technologinių pokyčių poveikį modernios visuomenės socialinėms ir mentalinėms savybėms. Simmelio apibūdintas modernaus pasaulio žmogaus atbukimas ir abejingumas detalėms, pasak jos, šių laikų spartesnės technologinės raidos ir masinės komunikacijos kontekste išgyvenamas dar stipriau. Simmelio konceptualizuotas didmiestis tapo gražia skaitmeninės erdvės analogija.
Skaitmeninė sociologija
Skaitmeninė sociologija, anot R. Žilinskaitės, nėra siaura tematika, o persmelkia visas sociologijos kryptis. Ji apima duomenų, renkamų skaitmeninėje erdvėje, analizę, siekiant suprasti tarpusavio sąveikas ir santykius. Dar svarbiau, anot jos, yra naujų socialumo formų, atsirandančių naudojant skaitmenines technologijas, tyrimas – kaip keičiasi tarpasmeniniai santykiai, kolektyvumą keičia junglumas, formuojasi naujos ekonominės sąveikos, darbo samprata ir savęs suvokimas.
Tai nauja, dinamiška ir neapibrėžta sritis, leidžianti kūrybiškai taikyti ir plėtoti sociologinius įrankius bei teorijas.
Asmeniniai duomenys ir studentų įžvalgos
VU Filosofijos fakulteto studentai, atlikdami užduotis analizuoti savo asmeninius duomenis socialiniuose tinkluose, susiduria su įvairiomis reakcijomis. Nors kai kurie nustemba pamatę, kiek daug duomenų apie juos renkama, tačiau, pasak R. Žilinskaitės, nė vienas studentas dar nėra atsisakęs naudotis platformomis ar įrenginiais. Vyrauja abejingumas, grindžiamas argumentais „nieko tokio nedarau“ ar „iš mano duomenų nieko negalima nuspręsti“.
Žmonės dažnai jaučia, kad kasdienė nauda ir vertė iš technologijų naudojimo (bendravimas, pramoga) yra didesnė nei galimos pasekmės dėl duomenų panaudojimo. R. Žilinskaitė palygina skaitmeninius duomenis su gamtiniais ištekliais, pabrėždama, kad įprastai mes negalvojame apie jų vertę kasdienybėje, nes technologijų naudojimas tapo rutinos dalimi. Sociologinės studijos padeda stabtelėti ir analizuoti tokias rutinas.
Sociologijos vaidmuo šiuolaikiniame pasaulyje
Sociologija, atsiradusi XIX amžiuje kaip atsakas į modernybės pokyčius, ir šiandien išlaiko savo pagrindinį tikslą – suprasti visuomenę, kurioje gyvename. Kad ir kaip vadintume šiuolaikinę visuomenę (vėlyvoji modernybė, informacinė ar skaitmeninė), sociologijos uždavinys išlieka tas pats: analizuoti jos veikimo principus, žmonių sąveikas, grupių dinamiką.
Asmeninis kelias į sociologiją
R. Žilinskaitė prisipažino, kad baigdama mokyklą pati nežinojo, kas yra sociologija. Po žurnalistikos studijų ir darbo žiniasklaidoje ji pajuto poreikį giliau suprasti visuomenės veikimo mechanizmus. Tolesnės magistrantūros studijos ir „sociologinių akinių“ užsidėjimas atvėrė turiningą sociologijos pasaulį. Ji pabrėžė, kad sociologija yra plati ir lanksti disciplina, suteikianti įrankius analizuoti įvairiausias temas – nuo ekonomikos iki tapatybės. Pasak jos, sociologija leidžia persvarstyti tai, kas laikoma savaime suprantama, ir suprasti, kaip formuojasi visuomenės normos ir normalumas.
