Sociniai tinklai netruko atsiliepti į žinią apie teismui pateiktą prašymą nubausti Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) 5000 eurų bauda už teismo klaidinimą. Rašytoja Ilzė Butkutė svarsto, kad tai gali būti pirmas toks prašymas Lietuvos teismų istorijoje, nors, anot jos šaltinių, VMI atstovų melavimas teismams gali būti liūdna kasdienybė.
„Pirmą kartą pamačiau, kaip VMI atstovai akiplėšiškai meluoja teismui, ruošiantis bylinėjimosi procesui civilinėje byloje, kurioje esu ieškovė. Toje byloje pateikiau šimtatūkstantinį ieškinį VMI dėl man padarytos turtinės ir neturtinės žalos per pusantrų metų vilkintų VMI tikrinimų, virtusių atviru susidorojimu, – pasakoja I. Butkutė. – Teismas pareikalavo VMI atstovų pateikti paaiškinimus. VMI atstovai teismui pradėjo meluoti nurodydami priežastis, dėl kurių mano atžvilgiu buvo taikyti turto areštai, kurie naudojami tik kraštutiniu atveju. VMI melas buvo labai menkas, nes nurodytas priežastis lengva paneigti remiantis turimais dokumentais. Tačiau pirmasis VMI bandymas klaidinti teismą man sukėlė tik juoką – pagalvojau, kad jie taip kvailai elgiasi iš desperacijos,“ – juokiasi Ilzė.
Autorė teigia, kad stebėtis neturėtų. Rašydama knygą apie VMI vykdomus susidorojimus su verslais ir žmonėmis, ji kelerius metus rinko medžiagą ir kalbėjosi su dešimtimis advokatų bei kitų teisininkų. Kai kurie iš jų netiesiogiai, o kiti ir atvirai pripažino, kad akiplėšiškai meluojančios ir teismus klaidinančios VMI atstovės yra liūdna kasdienybė. Apie VMI atstovų melavimą teismų akivaizdoje liudijo ir nuo VMI nukentėję žmonės, kurių istorijas Ilzė atskleidžia knygoje.
„Juokingas man buvo tik pirmas VMI melas teismo akivaizdoje. Tuo pat metu turiu kitą civilinę bylą, kurioje VMI siekia iš manęs išsireikalauti įspūdingą sumą dėl savo pačios klaidų. VMI, kategoriškai atsisakiusi registruoti mano verslą PVM mokėtoju ir nurodžiusi, kad mokymams taikoma PVM lengvata, niekada neleido man rinkti šio mokesčio iš savo klientų. Vėliau VMI staiga pakeitė nuomonę ir ėmė reikalauti apytiksliai 100 000 eurų „nesumokėto“ PVM. Tiesa, susitikę gyvai, VMI viršininkai pripažino savo darbuotojos klaidą, o tuometinė VMI viršininkė Edita Janušienė, kvatodama, žadėjo situaciją „spręsti“. Tačiau vietoje sprendimų, pelningai veikusi mano įmonė buvo sunaikinta nesibaigiančių VMI tikrinimų. Dabar VMI bando perkelti pačios VMI sužlugdytos įmonės skolas man kaip fiziniam asmeniui. Šiame civiliniame procese supratau, kad VMI atstovų melavimas teismo posėdžių metu – ne tik įprastas, bet ir labai kenksmingas dalykas,“ – apgailestauja rašytoja.
Pradėjusi skaičiuoti, kiek kartų teismui melavo arba klaidino VMI atstovę, Ilzė negalėjo patikėti.
„Buvo ne kartą meluojama, kad nepateikiau kažkokių dokumentų, nors ne tik juos pateikiau visus – dalį dokumentų teismui buvo pateikusi pati VMI. Buvo manipuliuojama datomis, įvykiai sąmoningai maišomi laike, kad teismo akivaizdoje būčiau parodyta kuo blogiausiai. Baisiausia, kad nuo kiekvieno VMI melo teisme tenka gintis. Po kiekvieno posėdžio turėjau sėsti prie 5, 7 ar net 9 metų senumo dokumentų ir ieškoti įrodymų, paneigiančių akiplėšišką, buką melą, išsakytą teismo akivaizdoje. Tai reikalavo nepaprastai daug laiko ir didino bylinėjimosi išlaidas, koks, veikiausiai, ir buvo nuolatinio teismo klaidinimo tikslas,“ – piktinasi I. Butkutė.
„Tačiau tuščias piktinimasis nieko nekeičia, – pastebi ji. – Supratau, kad reikia kažkaip užtvirtinti faktą, kad VMI atstovė nuolat melavo teismui. Kilau klausimas: ar teismo klaidinimas nėra baudžiamas? Paaiškėjo, kad baudžiamas. Gali būti skiriama bauda už procesinį piktnaudžiavimą. Kadangi meluojama buvo kiekviename posėdyje, paprašiau teismo nubausti VMI atstovę maksimalia bauda,“ – juokiasi Ilzė, ir cituoja savo repliką teismui.
„Sulaukusi civilinio ieškinio iš VMI, nors visa įmonės mokestinė nepriemoka susikūrė dėl VMI tarnautojų klaidų, aš vyliausi bent jau įdomiai ir garbingai, teisiškai padiskutuoti apie susiklosčiusią situaciją su ieškove. Deja, kartais nesuprasdavau, kur esu: „Radio Show“ laidoje, Deivido Lynčo filme ar Bukowskio romane. Tai buvo pirmoji mano patirtis su civiliniu procesu, ir turiu pasakyti, kad ji pranoko blogiausius įsivaizdavimus. Kad VMI atstovai, daugybę metų pykstantys dėl neteisėtų jų veiksmų ir patyčių viešinimo, nerodys man jokios pagarbos, galima buvo numanyti. Tačiau kad VMI atstovė taip negerbtų teismo, procesų ir galiojančių įstatymų, būtų sunku patikėti, to nepatyrus gyvai.
Noriu pabrėžti, kad VMI atstovės melai, manipuliacijos ir jų gausa mane, mokesčių mokėtoją, ir sukrėtė, ir nepaprastai liūdino, ir stipriai apkrovė papildomais darbais, įrodinėjant, kaip ciniškai meluoja ponia G. B. Tai kėlė nepaprastą stresą, dirbtinai didino bylinėjimosi išlaidas ir žlugdė pasitikėjimą pačia teismų sistema.
Labai sunku įsivaizduoti bet kokį privatų ieškovą, kuris taip baisiai negerbtų teismo ir šitaip švaistytų tiek teismo, tiek atsakovo laiką, nuolat klaidindamas teismą ir piktnaudžiaudamas procesu. Esu tikra, kad jei bet kuris kitas privatus ieškovas tiek kartų būtų klaidinęs teismą, jis būtų teismo nubaustas maksimalia bauda.
Viliuosi, kad šiandien „būti Valstybės pusėje“ visų pirma reiškia būti teisybės, sveiko proto, įstatymų ir Konstitucijos pusėje. Todėl prašau gerbiamo teismo nubausti ieškovę VMI už procesinį piktnaudžiavimą 5000 eurų bauda, pusę šios sumos skiriant man, kaip tiesiogiai nukentėjusiai nuo VMI atstovės melų ir sukurto chaoso. Tikiu, kad toks prašymas VMI atžvilgiu gali būti pirmas teismų istorijoje, tačiau taip pat tikiu, kad ateities bylose tokia bauda veiks drausminančiai, o ieškovė mažiau švaistys teismų bei mokesčių mokėtojų laiką ir rodys didesnę pagarbą procesui,“ – cituoti baigia autorė.
„Net jei šis prašymas liks nepatenkintas, galiu pasakyti: tikrai vertėjo jį ruošti. Vien tam, kad pamatyčiau VMI atstovės veidą jai sužinojus apie prašymą skirti baudą už melavimą, – kvatoja Ilzė. – Labai skatinu ir kitus, besibylinėjančius su VMI, drąsiai reikalauti bausmės VMI atstovams už teismo klaidinimą. Būtent mūsų susitaikymas lemia ydingą visiško nebaudžiamumo jausmą, demonstruojamą iš VMI pusės. Tačiau priešindamiesi įsigalėjusiai tvarkai mes galime tai pakeisti,“ – tiki Ilzė.
Knyga „Prieš Valstybinę Monstrų Иmperiją“ – sukrečianti docudrama apie institucinio piktnaudžiavimo schemas, neįtikėtiną valdininkų elgesį, „legalų reketą“ ir kaip nuo jo gintis – pirkėjams siunčiama ir vasarą. Knygą galima įsigyti elektroninėje Ilzės parduotuvėje.
