Dirbtinio intelekto (DI) įrankiai leidžia greitai gauti atsakymus į sveikatos klausimus, tačiau specialistai perspėja nepasitikėti jais aklai, ypač dėl duomenų saugumo ir galimų netikslių išvadų rizikos.
Nors DI tampa patogiu informacijos šaltiniu, analitikai ir medikai akcentuoja privatumo riziką ir netikslių diagnozių pavojų. „Tele2“ klientų duomenų analizės ir įžvalgų vadovė Inga Rudinskaitė lygina duomenų pateikimą DI įrankiams su jautrių informacijos palikimu viešumoje, pabrėždama, kad vienas duomenų gali atrodyti nereikšmingas, tačiau kartu su kitais gali sudaryti išsamų asmeninį portretą.
„Affidea“ šeimos gydytoja Elena Šukė pastebi, kad pacientai vis dažniau kreipiasi į gydytojus su DI jau pasiūlyta diagnoze, tačiau realybė dažnai skiriasi nuo dirbtinio proto išvadų. Gydytoja akcentuoja, kad būtent išsami anamnezė – ligos istorija, simptomų detalės – yra kritinė tiksliai diagnozei nustatyti, o DI be jos negali tinkamai įvertinti situacijos.
Ypač rizikingas DI naudojimas laboratorinių tyrimų analizei. Nors DI greitai pateikia atsakymus, jis negali įvertinti individualių žmogaus veiksnių – amžiaus, lyties, mitybos, lėtinių ligų – kurie yra esminiai rodiklių interpretacijai. Kaip teigia I. Rudinskaitė, DI mato skaičius, bet nesuvokia konteksto ir nepažįsta žmogaus už tų skaičių.
Specialistės sutaria, kad DI gali būti naudingas kaip papildomas įrankis, pavyzdžiui, sekant tyrimų pokyčius ar suprantant informaciją, tačiau jis nepakeičia gydytojo. Pirmiausia visada reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, o atsakingas technologijų naudojimas prasideda nuo patikimumo patikrinimo: kas sukūrė DI įrankį, kam jis skirtas ir kaip tvarkomi duomenys. Jei informacija neaiški, jautrių duomenų kelti nereikėtų.
