Žymus chirurgas pabrėžia sporto traumų prevencijos svarbą nuo vaikystės
Nors fizinio aktyvumo nauda daugeliui žinoma, tačiau sporto keliamas rizikas, ypač greitai didėjant krūviui, tenka pripažinti. Dažnos ir sunkios kelio sąnario traumos, tokios kaip priekinio kryžminio raiščio (PKR) plyšimai, reikalauja operacijų, ilgalaikės reabilitacijos ir gali palikti negrįžtamų pasekmių. Vaikams ir paaugliams tokios traumos gali tapti viso gyvenimo sveikatos problema.
„Gijos Klinikų“ ortopedas traumatologas prof. Rimtautas Gudas teigia, jog 60–80 proc. sportuojančių vaikų turi riziką patirti kryžminio raiščio traumą. Pasak jo, 12–14 metų vaikui patyrus tokią traumą, 22–24 metų amžiaus jis jau gali sirgti kelio sąnario artroze, kuri laikui bėgant gali progresuoti iki kelio sąnario endoprotezavimo operacijos.
Didelės dalies traumų galima išvengti sistemingai taikant kompleksines prevencijos priemones: tinkamą mitybą, kokybišką miegą, subalansuotą fizinį krūvį, poilsį, psichologinę aplinką, nuoseklų apšilimą, taisyklingą judesių techniką, neuro-raumenines treniruotes, periodinį funkcinių judesių testavimą bei glaudų specialistų, trenerių ir tėvų bendradarbiavimą.
Lietuvos iniciatyvos sulaukė tarptautinio pripažinimo
Praėjusių metų gegužę Prahoje vykusiame Europos sporto traumatologijos, kelio chirurgijos ir artroskopijos draugijos (ESSKA) kongrese ESSKA-ESMA prezidentas dr. Thomas Pattas įvardijo Lietuvą kaip pasaulinį pavyzdį vaikų PKR traumų prevencijos srityje. Jis pabrėžė, kad „moderni medicina privalo fokusuotis į prevenciją, nes visuomenė nėra pasiruošusi milžiniškai ankstyvos osteoartrozės naštai, kurią sukelia jaunystėje patirtos traumos‘‘ ir pakvietė kongreso dalyvius aplankyti Lietuvą, pasimokyti iš jos pavyzdžio.
Lietuva buvo viena pirmųjų Europos šalių, nacionaliniu mastu pradėjusi specializuotą traumų prevencijos programą vaikams ir jaunuoliams, siūlydama vaizdo pratimus, pritaikytus įvairioms amžiaus grupėms (12–14 m., 15–17 m. ir 18–20 m.). Ši programa, išversta į lietuvių kalbą, yra lengvai prieinamas skaitmeninis įrankis treneriams, fizinio ugdymo mokytojams ir sportininkams, paaiškinantis kelio sąnario anatomiją ir taisyklingą apšilimo techniką.
„Šią programą Lietuvoje įgyvendinome bendradarbiaudami su Nacionaline sporto agentūra, ESSKA-ESMA ir JAV Lasell universiteto profesoriumi Joseph Janosky. Per kelerius metus programa tapo nacionaliniu fenomenu, o jos efektyvumas stebina – moksliniai tyrimai rodo, kad prevencinės priemonės sumažina vaikų nekontaktinių traumų skaičių daugiau nei perpus“, – teigia vienas programos iniciatorių Lietuvoje, prof. R. Gudas.
Programa jau inicijuota daugiau nei 12 pasaulio šalių, aktyviai įsitraukiant nacionaliniams olimpiniams komitetams, sporto federacijoms ir mokykloms.
„Kineziterapeutai, kartu su treneriais dalyvaudami edukaciniuose seminaruose, atlieka itin svarbų vaidmenį, siekdami apsaugoti jaunuosius talentus nuo karjerą griaunančių traumų“, – teigia prof. R. Gudas. – „Dvigubai išaugus vaikų kryžminio raiščio traumų skaičiui pastaraisiais metais, būtina imtis prevencijos priemonių, kad apsaugotume vaikus bent iki pilnametystės.“
Apšilimas – esminė traumų prevencijos dalis
Tinkamas apšilimas paruošia kūną fiziniam krūviui, suaktyvindamas raumenis, gerindamas pusiausvyrą, koordinaciją ir sąnarių stabilumą. Ypač svarbu mokytis taisyklingai šokti, nusileisti, stabdyti, keisti kryptį ir kontroliuoti kelio, dubens bei liemens padėtį. Tai aktualu ne tik profesionaliems sportininkams, bet ir vaikams bei paaugliams, kurių kūno kontrolė ir neuro-raumeninė pusiausvyra dar formuojasi. Netinkamas pasirengimas, greitas krūvio didinimas ar netaisyklinga judesių technika vaikystėje ir grįžimas į sportą po pertraukos suaugusiems didina kelio sąnario traumų riziką.
Taisyklingas judesys – pagrindas traumų prevencijai
Netaisyklingi judesiai, prarastas kūno stabilumas ir nuolatinis krūvis toms pačioms anatominėms struktūroms didina perkrovos riziką, net ir fiziškai stipriems asmenims. Taisyklingas judesių atlikimas paskirsto apkrovą, apsaugo sąnarius ir mažina ūmių bei perkrovos traumų riziką. Dėmesys skiriamas funkcinių judesių testavimui, individualizuotoms prevencinėms programoms ir trenerių edukacijai.
KTU docentas ir Nacionalinės sporto agentūros vyr. specialistas dr. Aurelijus Domeika pabrėžia, kad „vien žmogaus nuomonės, kad jis jaučiasi gerai, nepakanka. Tiksliausią realią situaciją parodo specializuota testavimo įranga funkcinių judesių atlikimo metu.“ Nacionalinės sporto agentūros vertinimu, daugiau nei pusė sportininkų ir trenerių nėra pakankamai informuoti apie traumų prevencijos programas.
Tarptautinė konferencija – lūžio taškas Lietuvos traumų prevencijoje
Kasmetinė tarptautinė konferencija „Mes dar nepasiruošę sąnarių endoprotezavimui!“ (angl. „We are not ready for the joint replacement!“), suburianti medikus, trenerius ir mokslininkus, tapo svarbia platforma, skatinančia platesnį požiūrį į sąnarių sveikatą – nuo pažengusių problemų gydymo iki ilgalaikės natūralaus sąnario išsaugojimo, traumų rizikos mažinimo ir saugaus grįžimo į aktyvų gyvenimą. Patirties mainai su tarptautiniais ekspertais, ESSKA-ESMA įsitraukimas ir Lietuvos specialistų iniciatyvos davė pradžią platesniam prevencijos programų diegimui šalyje, o vėliau šis pavyzdys buvo sekamas ir kitose Baltijos šalyse.
Prevencija turi tapti kasdienos dalimi mokyklose ir sporto klubuose
Didžiausias prevencijos poveikis vaikams ir paaugliams pasiekiamas, kai ji tampa kasdienės sporto praktikos dalimi. Todėl svarbu diegti prevencines programas mokyklose, sporto akademijose ir klubuose. Prof. R. Gudas siūlo įtraukti neuro-raumenines treniruotes į privalomą nacionalinę trenerių ir fizinio rengimo programą, kad fizinio ugdymo mokytojai ir treneriai galėtų formuoti saugaus sportavimo įpročius nuo vaikystės, pastebėti netinkamus judesius ir pabrėžti prevencijos svarbą lygiagrečiai su sportiniais rezultatais.
Šiuolaikinė medicina: nuo gydymo prie prevencijos
„Gijos Klinikų“ strategijos ir plėtros direktorės Rasos Petrikienės teigimu, šiuolaikinė ortopedija ir sporto medicina vis labiau orientuojasi į prevenciją, siekiant minimalizuoti traumų riziką, o ne tik į sėkmingą operaciją. Prieš operaciją dažnai rekomenduojamas konservatyvus gydymas ir reabilitacija, o po jos – saugus, pilnas grįžimas į sportą.
„Džiugu, kad vis daugiau sporto organizacijų supranta sportininko sveikatos ir prevencijos svarbą lyginant su sportiniais rezultatais. Profilaktika, nors ir kainuoja, yra žymiai pigesnė nei traumos gydymas finansiškai ir laiko atžvilgiu. Reguliarūs profilaktiniai patikrinimai padeda laiku įvertinti bendrą sveikatos būklę, o periodiniai testavimai ir judesių analizė leidžia sportuoti saugiau ir siekti ilgalaikės sportininko sveikatos“, – akcentavo R. Petrikienė.
Prevencija – naujas sporto kultūros standartas
ESSKA-ESMA prezidentas dr. T. Pattas prevenciją laiko ne tik medicinos, bet ir visuomenės atsakomybės klausimu. Jis lygina traumų prevenciją su saugos diržo naudojimu automobilyje – ji turėtų tapti įprasta kasdienybės dalimi. Prof. R. Gudas džiaugiasi, kad Lietuva žengė svarbų žingsnį link prevencijos ir kviečia aktyviai palaikyti šią iniciatyvą, siekiant sveikesnės ateities kartos.
Apatinių galūnių traumų prevencijos programos pristatymas ir 3 pratimų rinkiniai:
