Ilgąjį vasaros savaitgalį, kai tūkstančiai šalies gyventojų išvyksta ilsėtis ar keliauti, ištuštėjusių namų ilgapirščiams tampa lengvu taikiniu. Draudimo ekspertai pabrėžia, kad vagysčių mastai mažėja, tačiau vienos vagystės padaryta žala gali siekti dešimtis tūkstančių eurų, todėl svarbu pasirūpinti ir būsto saugumu.
Remiantis draudiko užsakymu atliktu tyrimu, 26 proc. šalies gyventojų savo namuose laikomo turto vertina nuo 10 iki 30 tūkst. eurų. Dar 12 proc. gyventojų nurodo turto vertę nuo 30 iki 50 tūkst. eurų, o kitų 12 proc. – daugiau nei 50 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad net viena sėkminga vagystė gali atnešti didelių nuostolių.
„Nors vagystės nebėra masinis reiškinys, vieno tokio įvykio žala gali būti itin skausminga, nes namuose laikomo turto vertė siekia dešimtis tūkstančių eurų. Be to, 23 proc. nuosavą būstą turinčių žmonių Lietuvoje nėra pasirūpinę jo draudimu“, – sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius.
Praėjusiais metais didžiausia fiksuota vagystė siekė beveik 14 tūkst. eurų, kai buvo pavogtas seifas. Ekspertas pastebi, kad vagys dažniau taikosi į individualius gyvenamuosius namus, kurių teritorijoje šiltuoju metų laiku dažnai laikomi vertingi daiktai, pavyzdžiui, kepsninės ar dviračiai.
Sukurkite įspūdį, kad namuose gyvenama
A. Juodeikis pataria, kad išvykstant ilgesniam laikui svarbu pasirūpinti, jog namai neatrodytų visiškai negyvenami. Net ir nedidelės detalės, pavyzdžiui, vakarais automatiškai įsijungianti šviesa, gali sudaryti įspūdį, kad būste reguliariai lankosi žmonės. „Vagys, prieš bandydami įsilaužti, neretai kurį laiką stebi būstą. Jei kelias dienas vakarais neužsidega šviesos, nejuda žaliuzės ar pilnėja pašto dėžutė, tai gali tapti ženklu, kad šeimininkų nėra namuose“, – aiškina ekspertas.
Taip pat verta paprašyti patikimų kaimynų ar artimųjų ištuštinti pašto dėžutę ar kartais pastatyti automobilį kieme. Tai sudaro įspūdį, kad namai nėra palikti be priežiūros. Kaimynų pagalba gali būti naudinga ir periodiškai patikrinti, ar nėra pastebimų įsilaužimo požymių. „Budri kaimynystė ir elementarus dėmesys aplinkai vis dar išlieka viena efektyviausių prevencijos priemonių“, – teigia draudimo ekspertas.
Kelionių nuotraukos gali pridaryti bėdų
A. Juodeikis pabrėžia, kad didelė vasaros klaidų – noras kelionės įspūdžiais dalintis realiu laiku socialiniuose tinkluose. Nuotraukos iš oro uosto ar viešbučio gali išduoti ilgapirščiams, kad tuo metu namai yra tušti. Remiantis tyrimu, 27 proc. gyventojų atostogų nuotraukomis socialiniuose tinkluose dalijasi realiu laiku, neįvertindami, kad tokie įrašai praneša apie šeimininkų nebuvimą namuose.
„Vagys ieško ne tik prasčiau apsaugotų būstų, bet ir ženklų, leidžiančių suprasti, kada šeimininkai išvykę“, – sako A. Juodeikis. Saugiausia kelionės įspūdžiais dalintis jau grįžus arba apriboti įrašų matomumą tik artimų žmonių ratui, pasinaudojant privatumo nustatymais.
Kiti būdai apsaugoti namus
Draudimo bendrovės atstovas primena ir kitas veiksmingas priemones:
- Įrenkite apsaugos sistemas: signalizacija, vaizdo stebėjimo kameros, judesio sensoriai ar durų ir langų jutikliai, siunčiantys žinią į mobilųjį telefoną, gali atbaidyti ilgapirščius.
- Saugiai užrakinkite lauke laikomą turtą: dviračius ar sodo įrankius laikykite rakinamuose sandėliukuose ar garažuose, naudokite tvirtas spynas.
- Paprašykite kaimynų ar artimų žmonių periodiškai užsukti į jūsų namus, uždegti šviesas, ištuštinti pašto dėžutę ar pastatyti automobilį kieme, tam kad sudarytumėte įspūdį, jog namuose gyvenama.
Apie tyrimą
Reprezentatyvų gyventojų tyrimą „Lietuvos draudimo“ užsakymu 2023 m. kovo mėnesį atliko „Spinter tyrimai“. Buvo apklausti 1013 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų.
