49 įmonės, turinčios investuotojo statusą Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), praėjusiais metais kartu sudėjus generavo 1,19 mlrd. eurų apyvartą. LEZ investuotojai taip pat įsigijo 430,5 mln. eurų vertės prekių ir paslaugų iš Lietuvos tiekėjų – tai antras geriausias rezultatas zonos istorijoje.
Visus metus palaikydamos stabilų darbuotojų skaičių, Klaipėdos LEZ įmonės sumokėjo 26,8 mln. eurų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų – tai 6 proc. daugiau nei 2024 m. LEZ investuotojai taip pat sumokėjo 32,6 mln. eurų PVM. Palyginimui, per tą patį laikotarpį valstybės pagalbos sulaukta vos už 2,8 mln. eurų, taikant lengvatas pelno ir nekilnojamojo turto mokesčiams.
Palyginti su 2024 m., bendra Klaipėdos LEZ įmonių apyvarta sumažėjo. Tačiau tokie svyravimai didžiąja dalimi sietini su didžiausiais zonoje veikiančiais PET gamintojais, kurių produkcijos kainodara yra tiesiogiai susijusi su naftos kainomis pasaulyje. Praėjusiais metais žalios naftos kaina vidutiniškai buvo dviženkliais procentais žemesnė nei 2024 m.
Dauguma kitų Klaipėdos LEZ investuotojų svarbiausių rodiklių praėjusiais metais pagerėjo. Zonos teritorijoje veikianti bendruomenė įgyvendino 89 mln. eurų vertės naujas investicijas – tai 75 proc. daugiau nei 2024 m.
Biodegalų gamintoja MESTILLA, šiemet baigusi naujo gamybos padalinio statybas, 2025 metais investavo daugiau nei 38 mln. eurų. Portugalijos įmonė „Evertis“, plėtojanti naują tvarių farmacinių pakuočių gamyklą, papildomai investavo 10 mln. eurų. Reikšmingai investavo ir „Retal Baltic Films“, „Orion Global PET“, NEO GROUP, „Logipark“, „Atlas Premium Lietuva“ ir kelios kitos bendrovės.
Klaipėdos LEZ įmonių pirkiniai iš Lietuvos tiekėjų padidėjo 21 proc. iki 430,5 mln. eurų – tai antras didžiausias rodiklis zonos istorijoje. Tarp didžiausių pirkėjų išsiskyrė MESTILLA, ne tik statydama naują padalinį, bet ir toliau vykdydama šimtų milijonų eurų vertės žaliavos pirkimus iš Lietuvos ūkininkų.
Bendrovės „Retal Baltic Films“, „Orion Global PET“, NEO GROUP taip pat vykdė dešimčių milijonų eurų vertės pirkimus Lietuvoje. Tuo tarpu „Pack Klaipėda“, „Glassbel Baltic“, „Gren Klaipėda“, „Heidelberg“, „Lavango“, „Admen“, „Rehau Production LT“, „Atlas Premium“ ir kitos kasmet pirko prekių ir paslaugų už daugiau nei 5 mln. eurų.
Klaipėdos LEZ įmonių eksportas sumažėjo iki 419 mln. eurų, vėl gi, daugiausia dėl žemesnių naftos kainų ir dėl to įtakos PET produktų kainodarai.
Pasak Klaipėdos LEZ generalinio direktoriaus Eimanto Kiudulo, zonoje veikiantys investuotojai ir toliau demonstruoja atsparumą ir siekia nuolatinio plėtros, nepaisant sudėtingų pasaulinių sąlygų.
„Daugiau nei milijardo eurų apyvarta, beveik pusė milijardo eurų išleista vietiniams tiekėjams ir beveik šimtas milijonų eurų naujų investicijų – tai puikus rezultatas metu, kai verslas susiduria su nesaugumu, susijusiu su prekyba, geopolitika, energetikos rinkomis ir kitais pasauliniais iššūkiais. Tuo pačiu metu LEZ investuotojai, daugeliu atvejų, išlaiko ankstesniais metais sukurtą tempą ir pamatus. Norint pasiekti naują proveržį investicijose ir užsitikrinti reikšmingą konkurencinį pranašumą, Lietuva turi sukurti naujos kartos mokesčių politiką, pritraukimo ir plėtros iniciatyvas, verslo aplinkos gerinimą ir kitus pažangius sprendimus“, – teigia Eimantas Kiudulas.
Nuo Klaipėdos LEZ įkūrimo, šiandien zonoje vis dar veikiančios bendrovės iki 2025 m. pabaigos yra investavusios daugiau nei 845 mln. eurų. Investuotojo statusą turinčios įmonės šiuo metu dirba daugiau nei 2300 kolegų, o bendras visų teritorijoje veikiančių verslų įdarbinimas siekia apie 4500 žmonių.
