Liepos 1 d. vyko Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos narių susitikimas su švietimo, mokslo ir sporto ministre Raminta Popoviene ir ministrės patarėju Tomu Bičiūnu. Susitikimo metu svarstytas klausimas dėl būtinybės užtikrinti psichologinės pagalbos prieinamumą mokyklose ir informacijos sklaidą mokyklose apie psichologinę pagalbą už mokyklos ribų. Svarbiausi klausimai – iššūkiai dėl mokyklose dirbančių psichologų trūkumo ir siekis sudaryti galimybes mokiniams gauti psichologinę pagalbą mokyklose ne tik kontaktiniu, bet ir nuotoliniu būdu.
Remiantis Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, 2025–2026 mokslo metais 301 ugdymo įstaiga (35,5 proc. visų ugdymo įstaigų) neturėjo psichologo, o 68 ugdymo įstaigose nebuvo nė vieno švietimo pagalbos specialisto. 2025–2026 mokslo metais švietimo įstaigose dirbo 4 955 švietimo pagalbos specialistai, iš jų – 919 psichologų ir 148 psichologų asistentai (jie negali savarankiškai atlikti mokinio ugdymosi poreikių vertinimo ir teikti psichologinės pagalbos). Ši problema ypač aktuali didžiosiose kaimiškose savivaldybėse – jose net 140 ugdymo įstaigų (43,3 proc.) neturi psichologų. Susitikimo metu atkreiptas dėmesys į psichologų ir kitų švietimo pagalbos specialistų trūkumą mokyklose, nepakankamą psichologinės ir kitos švietimo pagalbos prieinamumą ugdymo įstaigose.
„Komisija prašo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos imtis lyderystės – įgyvendinti siūlymus dėl galimybės teikti psichologinę pagalbą mokyklose nuotoliniu būdu, susistemintos informacijos sklaidos mokyklose apie psichologinės pagalbos gavimo galimybes už mokyklos ribų. Todėl nuspręsta organizuoti susitikimą su švietimo, mokslo ir sporto ministre, tikintis konstruktyvaus dialogo ir susitarimų dėl ministerijos lyderystės ir pažangos minėtais klausimais“, – susitikimo metu teigė Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė Modesta Petrauskaitė.
Primename, kad šis klausimas buvo svarstytas 2025 m. balandį ir lapkritį, taip pat 2026 m. birželį vykusiuose Komisijos posėdžiuose. Juose diskutuota: ▪ dėl iššūkių dėl psichologų trūkumo mokyklose ir jų kompetencijų didinimo poreikio, ▪ dėl poreikio mokyklose organizuoti psichologinės pagalbos teikimą nuotoliniu būdu, ▪ dėl pasikeitusio psichologų etatų finansavimo modelio; ▪ dėl švietimo pagalbos specialistų rengimo specifikos; ▪ dėl mokyklose teikiamos psichologinės pagalbos konfidencialumo pažeidimų prevencijos; ▪ dėl tikslingumo plėsti komunikacines priemones, siekiant didinti vaikų ir tėvų informuotumą apie psichologinę pagalbą mokykloje ir už jos ribų; ▪ dėl švietimo priemonių vaikams, siekiant sumažinti vaikų baimes dėl psichologo konsultacijos konfidencialumo užtikrinimo ir žinojimo, kokią informaciją (apie smurtą ir jo riziką ir kt.) psichologas gali / privalo perduoti kitiems asmenims / institucijoms; ▪ dėl priemonių, skirtų mažinti stigmą dėl psichologinės pagalbos. Diskusijų metu buvo pateikta įvairių siūlymų dėl psichologų darbo mokyklose ir švietimo pagalbos įstaigose organizavimo, nuotolinių psichologinių konsultacijų kūrimo poreikio (ypač aktualu atokiose savivaldybėse), priemonių, skirtų mažinti vaikų ir tėvų stigmą kreiptis pagalbos į psichologus (mokykloje ar už jos ribų), vaikų ir tėvų informavimo apie psichologinės pagalbos prieinamumą už mokyklos ribų, konsultavimosi (ar bent pirminio kontakto užmezgimo) galimybės su psichologu naudojantis vaikams priimtinomis pokalbių internetu programėlėmis, šviečiamojo pobūdžio iniciatyvų apie informacijos, kurią psichologas privalo perduoti institucijoms po vaiko konsultacijos (pvz., apie smurtą ir kitus vaikų teises pažeidžiančius atvejus) ir pan.
Susitikimo metu Komisijos nariai prašė švietimo, mokslo ir sporto ministrės imtis iniciatyvos pakeisti Psichologinės pagalbos teikimo aprašą. Jame nustatyta, kad švietimo pagalba mokiniams mokykloje teikiama kontaktiniu būdu. Šios pagalbos teikimas nuotoliniu būdu galimas tik per karantiną, esant ekstremaliai situacijai, atsitikus ekstremaliam įvykiui ar įvykiui (ekstremali temperatūra, gaisras, potvynis, pūga ir kt.), keliančiam pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, arba kai mokinys dėl sudėtingos emocinės ar fizinės būklės negali nuosekliai dalyvauti kontaktiniame ugdymo procese. Komisijos nuomone, tokia tvarka, kad mokyklose psichologinė pagalba nuotoliniu būdu gali būti teikiama tik esant minėtoms ypatingoms aplinkybėms, neatitinka šiuolaikinio į paslaugos gavėjo poreikius orientuoto požiūrio, neprisideda prie psichologinės stigmos mažinimo ir šios pagalbos prieinamumo mokyklose.
„Tikimės, kad šio susitikimo metu švietimo, mokslo ir sporto ministrės išsakytas ketinimas ieškoti sprendimų, kad psichologinė pagalba mokyklose būtų teikiama ir nuotoliniu būdu, bus rezultatyvus. Pakeitus Psichologinės pagalbos teikimo aprašą, psichologinė pagalba mokyklose galėtų būti teikiama ne tik kontaktiniu, bet ir nuotoliniu būdu. Tai ypač aktualu atokesnėse savivaldybėse, kuriose yra mažas mokinių skaičius, mokykloje nėra įdarbintas psichologas arba jis dirba 0,5 etato. Tai prisidėtų ne tik prie psichologinės pagalbos prieinamumo didinimo, bet ir sudarytų lankstesnes bei patrauklesnes sąlygas jauno amžiaus asmenims naudotis šiomis paslaugomis: mažintų psichologinės pagalbos stigmą, išvengiant bendramokslių galimų patyčių dėl naudojimosi psichologine pagalba, stiprintų konfidencialumą ir mokinių pasitikėjimą psichologais“, – teigė Seimo narė M. Petrauskaitė.
Susitikimo metu taip pat diskutuota dėl galimo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos ilgalaikio susitarimo dėl glaudaus bendradarbiavimo – bendrai koordinuojamų priemonių ir iniciatyvų dėl mokinių psichinės sveikatos stiprinimo ir jų informuotumo apie psichologinės pagalbos gavimo galimybes už mokyklos ribų didinimo.Ministrė R. Popovienė teigė, kad artimiausiu metu ji ketina suplanuoti susitikimą su Sveikatos apsaugos ministerija ir diskutuoti dėl galimo susitarimo minėtais klausimais pasirašymo.
Susitikime akcentuotas dar vienas itin svarbus klausimas – Komisijos siūlymas nacionaliniu lygiu vykdyti sisteminę ir nuolatinę stebėseną dėl psichologinės pagalbos prieinamumo mokyklose ir už jos ribų. Siūlyta Švietimo mokslo ir sporto ministerijai inicijuoti tarpinstitucines ir tarpsektorines diskusijas, kurti ir įgyvendinti švietimo pagalbos prieinamumo ir atitikties Švietimo įstatymui sisteminės stebėsenos ir kokybės vertinimo modelį. Komisijos nuomone, Švietimo mokslo ir sporto ministerija turėtų vykdyti ilgalaikę ir reguliarią priežiūrą nacionaliniu lygiu ir metodiškai vadovauti, kad sisteminė ir koordinuota stebėsena būtų užtikrinama ir savivaldybėse. Siūlyta ministerijai apsvarstyti rekomendaciją – skatinti savivaldybių administracijas paskirti asmenį, atsakingą už reguliarios stebėsenos vykdymą dėl psichologinės pagalbos prieinamumo mokyklose ir už jos ribų, siūlymų teikimo mokykloms, kitoms įstaigoms ir organizacijoms dėl psichologinės pagalbos galimybių mokyklose didinimo, psichikos sveikatos stiprinimo priemonių, mokyklose dirbančių psichologų darbo krūvio ir vykdomų funkcijų peržiūrėjimo, informacijos sklaidos vaikams ir tėvams apie psichologinės pagalbos prieinamumą už mokyklos ribų ir kitais susijusiais klausimais.
„Džiaugiamės, kad susitikimo metu pavyko įtikinti švietimo, mokslo ir sporto ministrę R. Popovienę proaktyviai siekti švietimo veiksmingumą didinančios švietimo pagalbos, užtikrinant jos prieinamumą visose mokyklose. Psichologinė pagalba mokyklose negali būti susiaurinta ir orientuota tik į specialiuosius ugdymo poreikius turinčius mokinius. Ji turi būti prieinama visiems mokyklos mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams), užtikrinant Švietimo įstatyme nustatytų psichologinės pagalbos tikslų, apimančių mokinių psichologinį atsparumo ir psichikos sveikatos stiprinimą, saugios ir palankios ugdymuisi aplinkos mokykloje kūrimą prevencinėmis priemonėmis, pagalbą mokiniams, siekiant atgauti dvasinę darną, gebėjimą gyventi ir mokytis, aktyviai bendradarbiaujant su jų tėvais (globėjais, rūpintojais), įgyvendinimą“, – apibendrino Komisijos pirmininkė M. Petrauskaitė.
Komisija ketina tęsti šio klausimo parlamentinę kontrolę Seimo rudens sesijoje.
