Nacionalinė investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“ praneša, kad per pirmąjį 2026 m. pusmetį Lietuvoje patvirtinti projektai sukurs 700 mln. eurų vertės investicijas. Iš šios sumos 510 mln. eurų bus nukreipti į ilgalaikio turto kūrimą, o 190 mln. eurų – į darbo užmokesčio fondą, užtikrinant 1595 naujas darbo vietas.
Konkurencingumo auginimo darbotvarkė nesibaigia
Investicinė aplinka Europoje išlieka įtempta, tiesioginių užsienio investicijų (TUI) skaičiai mažėja jau ketverius metus, o tai didina šalių konkurenciją. Nuolat auganti automatizacija ir dirbtinis intelektas (DI) keičia darbo rinkos struktūrą. Nepaisant šių iššūkių, Lietuva, vertinant pastarųjų penkerių metų rodiklius, išlaiko stiprias pozicijas ir lieka tarp Vidurio bei Rytų Europos regiono lyderių.
Laikinai einantis ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas Edvinas Grikšas pabrėžia platesnio požiūrio svarbą.
„Lietuva privalo vienu metu dirbti keliomis kryptimis: pritraukti naujus užsienio investuotojus, sudaryti sąlygas jau veikiantiems investuotojams plėstis ir padėti lietuviško kapitalo verslams augti šalyje. Nepriklausomai nuo kapitalo kilmės, investicinius sprendimus lemia tie patys veiksniai – procesų greitis, reguliavimo aiškumas, talentų prieinamumas. Šių ir kitų investuotojams aktualių sąlygų gerinimas yra nuolatinis procesas, privalantis išlikti prioritetų viršūnėje“, – teigia E. Grikšas.
Investicijų atsparumą užtikrino sektorių įvairovė
Pirmojo pusmečio investicijose pastebimos dvi tendencijos: didžiąją dalį (81 %) investicijų į ilgalaikį turtą sudarys lietuviško kapitalo projektai, o daugiau nei pusę (56 %) darbo užmokesčio fondo – TUI projektai.
„Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis atkreipia dėmesį, kad didelę lietuviško kapitalo projektų dalį investicijose į ilgalaikį turtą lėmė nauja agentūros darbo kryptis, nuo 2025 m. aktyviai dirbant su Lietuvos verslais, siekiančiais stambių projektų įgyvendinimo.
„Tam subūrėme naują komandą, identifikuojančią potencialias įmones, galinčias pretenduoti į stambaus investicinio projekto statusą, kuriam taikomas ne mažesnis nei 20 mln. eurų investicijų slenkstis. Pirmojo pusmečio rezultatai aiškiai parodė šio kryptingo darbo poveikį“, – teigia E. Čivilis.
Jis taip pat pažymi, kad TUI projektų lyderiavimas darbo užmokesčio fondo investicijose atspindi šalyje įsitvirtinusių finansinių technologijų (fintech), IT ir verslo paslaugų centrų brandą, kuri skatina darbo vietų kokybės transformaciją. Lietuvoje veikiančios įmonės vis dažniau samdo aukštesnės kvalifikacijos specialistus ir siūlo jiems atlyginimus, žymiai viršijančius šalies vidurkį. Pirmąjį pusmetį pritrauktų TUI projektų atlyginimų vidurkis viršys šalies vidutinį darbo užmokestį daugiau nei pusantro karto.
Lietuva keičiasi: nuo operacijų prie globalių sprendimų kūrimo
TUI kuriamų darbo vietų kokybės transformaciją patvirtina ir technologijų sektoriaus investicijų projektai. JAV kapitalo bendrovė „Bentley Systems“ birželį paskelbė planus trečdaliu padidinti savo komandą Lietuvoje ir įtvirtinti Vilnių kaip pagrindinį įmonės skaitmeninių inovacijų centrą Europoje. Gegužę kelionių platformą kurianti „KAYAK“ paskelbė apie plėtros projektą, kurio metu Lietuvoje bus vystomi dirbtinio intelekto sprendimai.
Jungtinės Karalystės įmonės taip pat stiprina technologines funkcijas Lietuvoje: pasaulinis kelionių duomenų tiekėjas „OAG“ plečia technologijų ir duomenų analitikos komandas, o skaitmeninių mokėjimų lyderė „Checkout.com“ Vilniuje atidarė technologijų centrą.
Šie projektai patvirtina ir kovo mėnesį „Investuok Lietuvoje“ atliktos apklausos rezultatus, kurie atskleidė tradicinių operacinių funkcijų traukimąsi ir strateginių, analitinių rolelių, tokių kaip DI, duomenų inžinerija bei didžiųjų kalbos modelių (LLM) kūrimas, augimą apklaustuose verslo paslaugų ir informacinių ryšių technologijų sektoriuose.
Lietuvos verslų akiratyje – žiedinės ekonomikos idėjos
Šį pusmetį stambaus investicinio projekto statusas suteiktas penkiems lietuviško kapitalo verslams, trys iš kurių orientuojasi į žiedinę ekonomiką, siekdami efektyviau naudoti išteklius, mažinti atliekas ir kurti didesnę pridėtinę vertę iš antrinių ar mažai išnaudotų žaliavų.
Du investuotojai naudos medienos išteklius: „Vli Timber“ statys pirmąją pasaulyje pilnai automatizuotą džiovintų malkų gamyklą, o „FT Board“kurs vieną didžiausių ir technologiškai pažangiausių medžio drožlių plokščių gamybos kompleksų Baltijos šalyse. „Vilniaus paukštynas“ ketina perdirbti biomasę į aukštos pridėtinės vertės funkcinių baltymų produktus, skirtus pašarų, kosmetikos, biotechnologijų ir kitoms pramonės šakoms.
E. Grikšas akcentuoja, kad lietuviško kapitalo projektai reikšmingai prisidėjo prie platesnės investicijų geografinės sklaidos.
„43 % investicijų vertės nukreipta į regionus: Jonavos, Kaišiadorių ir Marijampolės rajonuose bus investuota per 300 mln. eurų. Tai ne tik darbo vietų kūrimas ir vietos infrastruktūros stiprinimas, bet ir subalansuotas šalies ekonominis augimas“, – teigia ministras.
Potencialas virsta investicijomis per greitį ir darbą
„Investuok Lietuvoje“ vadovas E. Čivilis teigia, kad agentūra ir toliau telks dėmesį į sektorius, kuriuose Lietuva gali kurti ilgalaikį konkurencinį pranašumą, tęsiant derybas su investuotojais strategiškai svarbiuose gynybos, „fintech“ ir technologijų sektoriuose.
„Siekiame, kad šie projektai konkrečiais susitarimais virstų dar iki metų pabaigos. Didelį dėmesį skiriame ir darbui su Lietuvoje jau veikiančiais TUI verslais, siekiant užtikrinti jų išlaikymą šalyje, taip pat nenukrypstame nuo darbo su vietos verslais“, – sako E. Čivilis.
Tiek vietos, tiek užsienio investuotojų poreikiai išlieka panašūs: prognozuojama reguliavimo aplinka, konkurencinga energetika, pakankamas žmogiškasis kapitalas, technologijos, inovacijos ir greiti sprendimai. Todėl svarbu užtikrinti efektyvų institucijų bendradarbiavimą, reikiamą infrastruktūrą, talentų pasiūlą bei sąlygas produktyvumo ir aukštos pridėtinės vertės veiklų augimui. Taip pat būtinas kryptingas Lietuvos įvaizdžio formavimas užsienyje.
Galimybių turėjimas nėra pakankamas – šiandien konkurencinį pranašumą lemia gebėjimas greitai įgyvendinti tikslus. Būtent sprendimų įgyvendinimo greitis lems, ar Lietuvos potencialas taps realiomis investicijomis, naujomis darbo vietomis ir didesniu šalies konkurencingumu.
