2026 m. spalio 6 d. | Plungė
Vyriausybei skyrus 9,788 mln. eurų Europos Sąjungos skubią paramą, kurią papildė tokia pat suma iš valstybės biudžeto, bendras pagalbos paketas dėl pabrangusių trąšų, kuro ir energijos siekia 19,576 mln. eurų. Telšių regiono plėtros tarybos narys Giedrius Razma premjero Mindaugo Sinkevičiaus sprendimą vertina kaip reikalingą regionams, tačiau kritikuoja žemės ūkio ministro Kęstučio Mažeikos politiką, teigdamas, kad ji atstovauja stambiųjų ūkių interesams.
Remiantis Eurostato 2025 m. duomenimis, Lietuvoje skurdo ar socialinės atskirties rizika palietė 34,8 proc. kaimo gyventojų ir 16,8 proc. miestų gyventojų, o šis 18 procentinių punktų skirtumas buvo vienas didžiausių ES. G. Razma pabrėžia, kad tokia atskirtis yra ilgalaikių sprendimų pasekmė, todėl kiekviena nauja paramos priemonė turi būti vertinama atsižvelgiant į jos poveikį regionams.
„Premjero Mindaugo Sinkevičiaus sprendimą skirti papildomus 9,788 mln. eurų regionams vertinu kaip atsakingą socialdemokratinį pasirinkimą. Tai reali žinia, kad kaimo žmonių sunkumai yra matomi. Tačiau Kęstučio Mažeikos politika atstovauja stambiųjų ūkių interesams. Tai rodo paramos formulė, smulkiesiems plečiama kontrolė ir LRT paviešintas neskelbtas susitikimas dėl beveik 600 tūkst. eurų paramą gavusio ūkio sankcijos. Įtakingų ūkių problemos ministro kabinetą pasiekia greitai, o regionų smulkiųjų klausimai lieka nuošalyje. Tai meta šešėlį geram premjero sprendimui“, – sako G. Razma.
Jeigu prioritetas – smulkūs ir vidutiniai, jų išmoka galėtų būti gerokai didesnė
Žemės ūkio ministerija augalininkystės ūkiams siūlo mokėti po 9,77 euro už hektarą (iki 300 ha), o pieno gamintojams – po 18,34 euro už melžiamą karvę (iki 300 karvių). Tačiau toks modelis, paremtas hektarų ir gyvulių skaičiumi, neatskiria pažeidžiamo šeimos ūkio nuo finansiškai atsparesnio. Pavyzdžiui, 10 ha ūkis gautų apie 98 eurus, o 300 ha – apie 2 931 eurą; 10 karvių ūkis – apie 183 eurus, o 300 karvių – apie 5 502 eurus.
Kita vertus, ministerijos investicinės paramos priemonėse ūkiai skirstomi pagal valdos ekonominį dydį (VED): labai smulkūs iki 16 tūkst. eurų VED, smulkūs ir vidutiniai – nuo 16 001 iki 30 tūkst. eurų VED. Ūkis, turintis apie 300 ha grūdinių kultūrų ir 300 melžiamų karvių, galėtų siekti 800 tūkst.–1 mln. eurų VED, o tai maždaug 27–33 kartus viršija ministerijos smulkių ir vidutinių ūkių priemonėje taikomą 30 tūkst. eurų VED ribą.
„Nors pats nesu ūkininkas, kaip Telšių regiono plėtros tarybos narys privalau domėtis, kam ir pagal kokius kriterijus skiriami regionų ekonomiką formuojantys viešieji pinigai. Pačios ministerijos dokumentuose nesunkiai radau 30 tūkst. eurų VED ribą. Jei 19,576 mln. eurų paketas būtų nukreiptas tik į labai smulkius, smulkius ir vidutinius ūkius, lėšos būtų dalijamos mažesniam gavėjų ratui, todėl pagalba vienam ūkiui galėtų būti gerokai didesnė ir realiai pajuntama. Dabar smulkiųjų vardu į tą patį krepšelį ministras įtraukia ir ūkį, kuris, pasiekęs abi nustatytas ribas, pagal VED gali būti maždaug 27–33 kartus didesnis už ministerijos pačios taikomą smulkaus ir vidutinio ūkio ribą“, – sako G. Razma.
Anot G. Razmos, tikslaus išmokos padidėjimo apskaičiuoti negalima, nes ministerija nepaskelbė duomenų pagal VED grupes. Tačiau, jo teigimu, nekeičiant bendrų sumų, perpus sumažėjus finansuojamai bazei tarifas galėtų maždaug padvigubėti, o tris kartus sumažėjus – patrigubėti. Jis ragina ministrą paskelbti skaičiavimus pagal VED grupes.
Taip pat keliamas klausimas, kodėl skubi pagalba numatoma tik augalininkystės ir pieno sektoriams, nors pabrangę degalai, energija ir trąšos palietė ir kitus ūkius. Parama turėtų pasiekti labiausiai pažeidžiamus ūkius pagal jų ekonominį dydį ir realų sąnaudų smūgį, o ne pagal formalų sektoriaus priskyrimą.
Žemaitijoje mažas ūkis nėra statistinis vienetas
Telšių regione (Plungės, Telšių, Mažeikių rajonuose ir Rietavo savivaldybėje) žemės ūkis apima ne tik stambų verslą, bet ir daugybę šeimos bei mišrių ūkių, kuriuose žmonės laiko kelis gyvulius, augina produkciją sau ir daliai parduoda. Vieniems tai pagrindinis pajamų šaltinis, kitiems – papildomos pajamos, padedančios išlaikyti sodybą ir likti gyventi kaime.
„Važiuodamas po Žemaitijos kaimus girdžiu klausimą, kurio, regis, negirdi ministras: kaip mažam ūkiui konkuruoti, kai vieni daugelį metų naudojasi išmokomis ir investicine parama, o kiti techniką, žemę ir pastatus turi finansuoti savo lėšomis? Žmonės mato ne ministerijos lenteles, o tai, kas jų kaime nusiperka žemę, kas gauna naują techniką ir kas galiausiai pasitraukia. Jų jausmo, kad valstybė labiau myli didžiuosius, negalima nurašyti kaip emocijos“, – teigia G. Razma.
G. Razmos vertinimu, mažų ūkių padėtį sunkina ir atskirai svarstomas aktyvaus ūkininko kriterijaus griežtinimas. Sumažinus automatinio pripažinimo ribą nuo 2 000 iki 1 000 eurų tiesioginių išmokų, papildomai būtų vertinama apie 18 tūkst. mažesnių ūkių. Nors ministerija teigia tikrinsiančia duomenis registruose, politinis signalas lieka prieštaringas: viena ranka smulkiausiems žadama pagalba, kita – plečiamas jų tikrinamųjų ratas.
Dideli ir modernūs ūkiai yra svarbūs, tačiau valstybės parama neturėtų veikti kaip masto daugiklis. Paramos negavęs ūkininkas vėliau konkuruoja su ją gavusiu dėl žemės, darbuotojų ir rinkos. Todėl viešosios lėšos turi ne tik kompensuoti sąnaudas, bet ir išlaikyti kuo platesnį ekonomiškai aktyvių žmonių ratą regionuose.
G. Razma ragina ministrą pateikti skaičius ir koreguoti modelį
Telšių regiono plėtros tarybos narys ragina ministeriją paskelbti prognozuojamą 19,576 mln. eurų pasiskirstymą pagal VED grupes, sektorius ir savivaldybes bei pateikti alternatyvų skaičiavimą, kuriame didesnis tarifas būtų taikomas pirmiesiems hektarams ar gyvuliams, o vėliau mažėtų. Kadangi naudojamos ES ir Lietuvos biudžeto lėšos, visuomenė turi matyti, kaip pasirinkta formulė stiprina regionų ekonomiką ir sąžiningą konkurenciją.
„Kreipsiuosi į Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovus Žemaitijoje ir kituose regionuose, kad iš savo ministro pareikalautų viešų skaičių ir teisingesnės formulės. Socialdemokratinė politika turi subalansuoti galimybes: beveik 20 milijonų eurų privalo padėti pažeidžiamiausiems, o ne didinti atotrūkį“, – sako Giedrius Razma.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
