Klaipėda, Lietuva – Klaipėdos universiteto (KU) Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros akademija šiemet sutraukė beveik šimtą dalyvių iš 30 pasaulio šalių. Motyvacijos mokytis lietuvių kalbos yra įvairios: nuo noro skaityti poeto Bernardo Brazdžionio kūrybą originalo kalba iki laisvesnio bendravimo darbe ar su nauja šeima Lietuvoje.
Pasak KU Lituanistikos ir užsienio kalbų centro vadovės dr. Kristinos Blockytės-Naujokės, šiųmetinė vasaros akademija pasižymi ne tik plačia geografine aprėptimi, bet ir dideliu susidomėjimu – sulaukta gerokai daugiau paraiškų nei buvo galimybė priimti.
„Nors valstybės stipendijas gauna tik dalis akademijos dalyvių, nemažai užsieniečių atvyko savo lėšomis. Tai rodo, kad žinia apie Klaipėdos universitetą ir mūsų organizuojamus kursus sklinda po pasaulį, o žmonės nori ne tik mokytis lietuvių kalbos, bet ir pažinti Lietuvą“, – teigia dr. K. Blockytė-Naujokė.
Akademija, oficialiai atidaryta liepos 2 d., dar tik įsibėgėja. Liepos viduryje prie jos prisijungs apie 30 pasaulio lituanistinių mokyklų mokytojų iš Taivano, Kanados, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Norvegijos, Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, Nyderlandų, Austrijos, Armėnijos, Islandijos ir kitų šalių. Daugelis mokytojų atvyks su šeimomis, jiems bus organizuojamos edukacinės stovyklos vaikams. Liepos pabaigoje akademijoje laukiama apie 140 dalyvių – lietuvių kalbos besimokančiųjų ir lituanistinių mokyklų mokytojų.
Šiemet nuspręsta atsisakyti nuotolinio formato, visi kursai vyksta gyvai, pabrėžiant dalyvių norą ne tik mokytis kalbos, bet ir susipažinti su Lietuva.
„Klaipėdos universitete ypatingą dėmesį skiriame studijų kokybei. Siekiame, kad vasaros akademija dalyviams taptų ne tik pažintimi su Lietuva, bet ir suteiktų tvirtus lietuvių kalbos pagrindus“, – sako dr. K. Blockytė-Naujokė. Akademijos išskirtinumas – galimybė mokytis skirtingais kalbos lygiais, pradedant nuo tinkamiausios grupės pasirinkimo pagal gebėjimus ir mokymosi tempą.
Be paskaitų, dalyvių laukia ir pažintinė programa. Šiemet ji praturtinta naujais maršrutais: po Mažąją Lietuvą, Žemaitiją, Vilnių, taip pat planuojama kelionė į Molėtų kraštą ir dalyvavimas Lietuvos moksleivių dainų šventės renginiuose.
Tarp akademijos dalyvių – poeto Bernardo Brazdžionio provaikaitis Jonas Bernardas. Jis į Lietuvą atvyko norėdamas perskaityti savo prosenelio eilėraščius originalo kalba, geriau pažinti šeimos šaknis ir kultūrą. „Vertimai niekada iki galo neatskleidžia žmogaus minčių ir pasaulėžiūros. Man svarbu suprasti, kas jis buvo ir kaip pats save suvokė“, – dalijasi J. Bernardas, kuriam didžiausias iššūkis yra ne gramatika, o lietuvių kalbos tempas.
Svetlana iš Ukrainos lietuvių kalbos mokosi dėl profesinių priežasčių – ji dirba Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre rekvizitininke. „Darbe reikia kalbėti lietuviškai. Labiausiai bijau pradėti kalbėti, tačiau tikiuosi šią baimę įveikti ir išmokti kasdienių frazių, kad galėčiau laisviau bendrauti su kolegomis“, – sako ji.
Tina iš Naujosios Zelandijos persikėlė gyventi į Klaipėdą su lietuviu partneriu. „Noriu išmokti lietuvių kalbą, kad galėčiau bendrauti su šeima ir artimaisiais. Gyvenant Lietuvoje natūralu norėti kalbėti vietine kalba. Tikiuosi, kad po kursų galėsiu bent paprastai pasikalbėti su savo uošviais“, – šypsosi Tina.
