Per pirmąjį 2026 m. pusmetį iš valstybinės žemės pardavimo į valstybės ir savivaldybių biudžetus buvo pervesta 48,46 mln. eurų. Valstybės biudžetą papildė 27,79 mln. eurų, o savivaldybių biudžetai gavo 20,67 mln. eurų. Tai yra 21,43 mln. eurų daugiau nei per tą patį laikotarpį 2025 metais.
Lyginant su praėjusiais metais, per visus 2025 metus už valstybinės žemės pardavimą buvo surinkta 53 mln. eurų. Vien per pirmąjį 2026 m. pusmetį gauta suma viršija 91 proc. visų praėjusių metų pajamų.
Iš viso gauta apie 19 mln. eurų nuo pirkėjų, kurie anksčiau laiko atsiskaitymui pagal ankstesniais metais sudarytas išsimokėjimo sutartis. Dar 16,57 mln. eurų gauta atsiskaitymus atlikus iš karto pagal naujai sudarytas sutartis. Pagal išsimokėjimo sutartis šiemet jau gauta 5,85 mln. eurų.
Apie 4 mln. eurų gauta pardavus valstybinę žemę aukcionuose, o apie 3 mln. eurų – pardavus valstybinės žemės ūkio paskirties žemę.
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vienas svarbiausių prioritetų yra efektyvus valstybinės žemės naudojimas, siekiant, kad ji kurtų ekonominę vertę ir atlieptų visuomenės bei verslo poreikius. Tai užtikrina pajamas į valstybės ir savivaldybių biudžetus.
Laikinasis NŽT direktorius Dovyadas Petraška teigia, kad šių metų pajamos patvirtina, jog aktyvesnis valstybinės žemės pardavimas duoda apčiuopiamą naudą valstybei ir savivaldybėms.
„Valstybinė žemė neturi būti turtas, kuris metų metus laukia sprendimų. Jei ją galima įveiklinti, turime tai padaryti sklandžiai ir skaidriai. Nacionalinė žemės tarnyba priima sprendimus dėl valstybinės žemės pardavimo, sudaro sutartis ir administruoja atsiskaitymus, kad valstybės turtas būtų tvarkomas atsakingai ir duotų kuo daugiau naudos. Šiemet matome konkretų rezultatą, nes vien per pusmetį valstybės ir savivaldybių biudžetai gavo beveik tiek pajamų, kiek per visus praėjusius metus“, – sako D. Petraška.
Prie augančių pajamų prisidėjo ir šiemet įsigalioję teisiniai pakeitimai, suteikę ūkininkams papildomą galimybę įsigyti iki 3 ha jų teisėtai naudojamos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės. Šie pardavimai sudaro palankesnes sąlygas ūkiams tęsti veiklą ir investuoti, kartu prisideda prie Lietuvos gynybos pajėgumų stiprinimo. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, 80 proc. lėšų, gautų už parduotą valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, skiriama Valstybės gynybos fondui. Per pirmąjį 2026 m. pusmetį į Valstybės gynybos fondą buvo pervesta apie 3,04 mln. eurų.
