2026 m. liepos 9 d. pranešimas žiniasklaidai
Lietuvoje buvo planuojama pastatyti dvi koncertų sales: viena Vilniuje, ant Tauro kalno, kita – Kaune, prie Nemuno. Nors abi salės turėjo tą pačią paskirtį – būti namais muzikai, jų kainos skyrėsi beveik dvigubai: Vilniaus salė kainavo 138 mln. eurų, o Kauno – 76 mln. eurų, paliekant apie 60 mln. eurų skirtumą, kurio paaiškinimai neįtikina.
Nors projektai nėra identiški ir įvairūs veiksniai, tokie kaip reljefo sudėtingumas, grunto savybės ar statybos vieta mieste, gali lemti kainos skirtumus (pvz., 15-25%), jie nepagrindžia 82 proc. brangesnės statybos Vilniuje. Ypač stebina tai, kad projektavimo darbai Vilniuje kainavo 7 kartus brangiau nei Kaune, nors tai yra „popierinis darbas“.
Faktai rodo didelius skirtumus:
- Kaina už kvadratinį metrą: Kaune – ~3300 Eur/m², Vilniuje – ~5750 Eur/m² (74% brangiau).
- Kaina už žiūrovų vietą: Kaune – ~34 500 Eur, Vilniuje – ~62 700 Eur (beveik dvigubai brangiau).
- Projektavimo kaina: Vilniuje – 7 mln. Eur, Kaune – apie 1 mln. Eur (7 kartus brangiau).
- Finansavimo šaltinis: Kauno projektą finansuoja savivaldybės lėšos, su vietos tarybos kontrole. Vilniaus projektą finansuoja valstybės biudžetas, be tiesioginės vietos bendruomenės kontrolės.
Tuo tarpu Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai, būsimi Lietuvos muzikos garsintojai, mokosi apleistose, pelėsiais dvelkiančiose patalpose, nes vienintelio Lietuvoje Muzikos fakulteto statyba sustojo dėl „ženkliai išaugusio biudžeto“ ir neaiškaus finansavimo.
Ironiška, kad permokėjus už Vilniaus koncertų salę (apie 60 mln. Eur), t. y. lėšas, kuriomis būtų galima pastatyti net du tokius fakultetus, tie patys mokesčių mokėtojai šiandien finansiškai prisideda prie brangios salės statybos, tuo tarpu jų vaikai kasdien susiduria su prastomis mokymosi sąlygomis.
