Vakar pasauliui minint 87-ąsias Molotovo-Ribbentropo pakto metines, Rusijoje ši data yra stumiama į antrą planą, o dėmesys sutelkiamas į 1941 m. birželio 22-ąją – nacistinės Vokietijos invaziją į Sovietų Sąjungą. Dezinformacijos analizės centras „Debunk.org“ pastebi, kad taip Kremliaus propagandistai kuria alternatyvią istorijos versiją, ignoruodami beveik dvejus metus nuo 1939 m. rugsėjo iki 1941 m. birželio. Šiuo laikotarpiu pašalinus iš istorijos, SSRS neva tampa „nekalta auka, kurią klastingai užpuolė hitlerinė Vokietija“.
„Debunk.org“ atliktas tyrimas atskleidė, kad šiemet Kremliui palankioje žiniasklaidoje paskelbtas 192 turinio vienetai apie Molotovo-Ribbentropo paktą, iš kurių net 169 pateikė paktą teigiamame kontekste. Palyginti su praėjusiais metais, kai buvo paskelbtas 481 turinio vienetas (403 teigiami), bendras turinio kiekis sumažėjo daugiau nei dvigubai. Anot „Debunk.org“ vyr. analitiko Algirdo Kazlausko, tai gali būti susiję su keliomis priežastimis.
„Viena vertus, pernai minėtos 80-osios Pergalės dienos metinės sukėlė didelį ažiotažą Antrojo pasaulinio karo tema. Kita vertus, šiemet minimos 85-osios SSRS ir Vokietijos karo pradžios metinės – data, kurią Rusijos propaganda skelbia neva tikrąja karo pradžia, taip slėpdama Molotovo-Ribbentropo pakto slaptųjų protokolų reikšmę“, – teigia analitikas.
Šiemet dažniausiai kartotas naratyvas Molotovo-Ribbentropo paktą pristato kaip priverstinį, gynybinį žingsnį, teigiant, kad SSRS jį pasirašė tik todėl, jog Vakarų valstybės ir Lenkija atsisakė derėtis dėl bendro fronto prieš Hitlerį.
„Tai klasikinis Kremliaus bandymas SSRS iš agresorės paversti karo auka. Pats paktas nėra neigiamas – neigiama Sovietų Sąjungos atsakomybė už jo pasirašymą. Neva Stalinas buvo priverstas sudaryti šį susitarimą, esą siekdamas apsiginti, o ne sąmoningai pasirinkęs jį pasirašyti. Tačiau tikrąją atsakomybę atskleidžia slaptieji protokolai, todėl jie Kremliaus propagandai lieka didžiausia rakštis“, – aiškina A. Kazlauskas.
Kitas populiarus naratyvas – 1939 m. Molotovo-Ribbentropo paktą pasitelkti kaip pateisinimą šiandienos Rusijos veiksmams, įskaitant dabartines Rusijos ir JAV derybas, Trumpo ir Putino susitikimą Alaskoje, taip pat karui Ukrainoje. Esą, kaip 1939 m. susitarimas leido SSRS „nusipirkti laiko“, taip ir šiandien Rusija neva priversta strategiškai derėtis su Vakarais, siekti buferinių zonų ir susitarimų su „agresoriumi“.
„Praeitis paverčiama dabarties alibi. Paktas jau nebevertinamas kaip istorinis faktas – jis tapo pavyzdžiu, esą įrodančiu pasirinktos strategijos sėkmę. Būtent šiuo pavyzdžiu dabar aiškinami ir šiandienos Rusijos veiksmai“, – teigia analitikas.
Analizėje pastebima, kad svarbiais dezinformacijos taikiniais Molotovo-Ribbentropo pakto kontekste išlieka Lenkija ir Baltijos šalys. Lenkija iš Antrojo pasaulinio karo aukos paverčiama agresore, esą pati susitarusi su Hitleriu dalyvavo Čekoslovakijos padalijime, todėl neturinti moralinės teisės kaltinti SSRS.
Lietuvos ir kitų Baltijos šalių okupacija neigiama dvejaip: viena vertus, esą Stalinas iš geros valios atidavė Vilniaus ir Klaipėdos kraštus; kita vertus, primenamas neva pačių kolaboravimas su naciais.
„Ir Lenkijos, ir Baltijos šalių atveju Kremliaus propaganda veikia pagal mafijos logiką – sutepama auka, kad agresoriaus nusikaltimas imtų atrodyti tik kaip dviejų nusikaltėlių ginčas“, – sako A. Kazlauskas.
Apie „Debunk.org“
Lietuvoje įsikūręs dezinformacijos analizės centras „Debunk.org“ yra nepriklausoma technologijų organizacija ir NVO, tirianti dezinformaciją, užsienio vykdomą manipuliavimą informacija (FIMI) bei vykdanti edukacines medijų raštingumo programas 22 šalyse. Kartu su pilietinės visuomenės organizacijomis ir viešosiomis įstaigomis, rinkimų metu „Debunk.org“ vykdo stebėseną bei analizę visoje Europoje, taip pat Afrikoje, Lotynų Amerikoje ir Azijoje.
2025 m. „Debunk.org“ pradėjo rengti internetinius mokymus FIMI analitikams ir specialistams, kuriuose naudojamos pažangios priemonės bei metodikos darbui šioje srityje – „Debunk.org Academy“.
„Debunk.org“ analizės ne kartą cituotos tarptautinėse žiniasklaidos priemonėse, įskaitant „The Economist“, „Deutsche Welle“, „The Times“, „Der Spiegel“, „The Financial Times“ ir kt.
