Nekilnojamojo turto rinka Vilniuje pastebimai keičiasi: gyventojai vis dažniau atsisako svajonės gyventi arčiau centro, prioritetą teikdami rajonams, kuriuose gali patogiai tvarkyti kasdienius reikalus. Gerėjanti infrastruktūra, atnaujinamos viešosios erdvės, nauji gyvenamųjų namų projektai ir augantis paslaugų prieinamumas transformuoja anksčiau „miegamaisiais“ vadintus rajonus.
Vilnius tampa policentriškas
Architektų studijos „NG architects“ vadovas Ignas Vengalis teigia, kad daugelis Vilniaus miegamųjų rajonų jau nebėra miesto pakraštys, o tai keičia visą sostinės struktūrą. „Miegamieji rajonai tapo savarankiškomis miesto dalimis, kuriose žmonės ne tik gyvena, bet ir dirba, leidžia laisvalaikį, naudojasi paslaugomis. Miestas tampa vis labiau policentriškas – kokybiškas gyvenimas nebėra siejamas tik su centru. Ryškiausiai šie pokyčiai šiandien matomi vakarinėje Vilniaus miesto dalyje – tokiuose rajonuose kaip Pilaitė ar Lazdynėliai“, – pažymi I. Vengalis.
Pasak architekto, šiuos pokyčius lėmė nuoseklios miesto investicijos per pastarąjį dešimtmetį: gatvių rekonstrukcija, viešojo transporto ir dviračių infrastruktūros gerinimas, ugdymo įstaigų, viešųjų erdvių, parkų plėtra ir naujos kartos gyvenamųjų kvartalų kūrimas. „Didžiausią rajono vertę šiandien kuria ne tik nauji daugiabučiai, bet ir patogus susisiekimas, išvystyta socialinė infrastruktūra, kokybiškos viešosios erdvės, želdynai bei aktyvūs pirmieji pastatų aukštai, kuriuose veikia paslaugos ir komercija. Kai visa tai veikia kartu, keičiasi ne tik rajono vaizdas, bet ir žmonių kasdienė gyvenimo kokybė“, – sako architektas.
Vakarinė Vilniaus dalis – pokyčių epicentre
Nekilnojamojo turto rinkodaros ir pardavimų įmonės „NTligence“ direktorė Elina Mesengiser–Garber išskiria Justiniškes ir Viršuliškių teritoriją prie Spaudos rūmų kaip ryškiausius miegamųjų rajonų transformacijos pavyzdžius. „Viršuliškių teritorijoje prie Spaudos rūmų skirtingi nekilnojamojo turto vystytojai įgyvendino arba pradėjo plėtoti ne vieną gyvenamųjų namų projektą. Kartu nuosekliai kuriama gyventojams reikalinga infrastruktūra – atnaujinamos viešosios erdvės, gerinamas susisiekimas, kuriamos naujos paslaugų ir komercinės erdvės. Vienas šios teritorijos transformacijos projektų – „NTligence“ atstovaujamas projektas „Romeo ir Džiuljeta“, kurio statybos šiemet bus baigtos, o pirmieji gyventojai raktus į naujus namus galės atsiimti jau šių metų rudenį“, – sako E. Mesengiser–Garber.
Būsto rinkos duomenys patvirtina tendenciją
Vakarinės Vilniaus dalies transformacija atsispindi ir būsto rinkos aktyvume. Remiantis „NTligence“ analizuojamais pirmojo šių metų pusmečio duomenimis, apie 40 proc. visų Vilniaus pirminėje rinkoje parduotų būstų teko būtent vakarinės miesto dalies rajonams. „Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, būsto pirkimų dinamika vien Justiniškėse ir Viršuliškėse išaugo beveik du kartus. Tai rodo, kad pirkėjai vertina vykstančius pokyčius ir vis dažniau renkasi rajonus, kuriuose kartu su naujais būstais nuosekliai vystoma ir visa gyvenimui reikalinga infrastruktūra. Šiandien matome, kad būtent tokios teritorijos ir tampa aktyviausiais miesto plėtros bei būsto rinkos traukos centrais“, – sako E. Mesengiser–Garber.
