Pirmą naktį naujame viešbutyje praleidę keliautojai dažnai pabunda nuo niežėjimo, pastebėdami ant odos raudonus taškelius. Nors pirmoji mintis gali būti uodai ar alergija, trečioji ir gana dažna mintis – patalinės blakės. Tokie atvejai per metus nutinka tūkstančiams keliautojų visame pasaulyje, o Lietuva nėra išimtis.
„Dezinfos” kenkėjų kontrolės ekspertas, biologas Liutauras Grigaliūnas patvirtina, kad parsivežti nepageidaujamų „keleivių“ iš kelionių yra gana dažnas reiškinys.
Pandemijos metais, kai keliavimas buvo apribotas, užklausų dėl patalinių blakių sumažėjo apie pusę. Tačiau sienoms atsivėrus, šių kenkėjų populiacija ne tik grįžo į ankstesnį lygį, bet ir toliau auga. Biologo teigimu, tai susiję su intensyvėjantį keliavimu – kuo daugiau žmonių keliauja, tuo didesnės galimybės blakėms išplisti.
„Tai nereiškia, kad turėtume atsisakyti kelionių. Kaip pasirūpiname kelionės draudimu ar pasitikriname dokumentus, taip verta skirti kelias minutes ir prevencijai – žinoti, kaip atpažinti patalines blakes, bei ką daryti, kad jų netyčia neparsivežtume namo. Per tūkstančius metų blakės puikiai prisitaikė gyventi šalia žmogaus, todėl šiandien nesirenka nei šalies, nei viešbučio kategorijos ar gyventojų pajamų lygio“, – sako specialistas.
Kodėl blakės kandžioja tik naktį?
Patalinės blakės yra lėtai ropojantys vabzdžiai, neturintys sparnų. Dienos metu, kai žmogus aktyvus, blakėms sunku priartėti prie odos. Naktį, jos tampa aktyvesnės, tačiau alkanas vabzdys gali prisitaikyti ir prie žmogaus gyvenimo ritmo, pavyzdžiui, jei žmogus dirba naktimis. Blakės reaguoja į iškvepiamą CO2, šilumą ir kūno kvapą. Jos užropoja ant miegančiojo, per kelias minutes randa kraujagyslę ir minta 3–10 minučių, po to grįžta slėptis į lovos konstrukcijas ar net elektros lizdus. Todėl blakių pėdsakų dažniausiai ieškoma lovos baldų siūlėse ir plyšiuose.
Suaugusioms blakėms kraujo reikia kiekvienam gyvenimo etapui, o apvaisintoms patelėms – kiaušinėliams subrandinti. Viena blakė gali išgyventi be maisto mėnesius, kartais net ilgiau nei metus, todėl gali laukti savo aukos net tuščiame kambaryje.
Ką iš tikrųjų daro tie įkandimai organizmui?
Lietuvoje paplitusios patalinės blakės nėra laikomos ligų platintojomis, nors jų organizme randama įvairių mikroorganizmų. Patys įkandimai nesukelia tiesioginio pavojaus, tačiau organizmo reakcija į juos gali būti skirtinga, priklausomai nuo žmogaus imuninės sistemos.
„Lietuvoje nėra oficialiai užfiksuoto atvejo, kad patalinė blakė būtų perdavusi kokią nors ligą žmogui. Tačiau ilgalaikis sąlytis su šiais kenkėjais gali palikti rimtesnių pėdsakų. Vabzdžio seilėse esantys baltymai skystina kraują ir slopina jo krešėjimą, todėl imuninė sistema gali sukelti uždegimą – nuo mažo raudono taškelio iki didelio, niežtinčio pabrinkimo. Kai kuriems žmonėms reakcija pasireiškia iškart, kitiems – po savaitės ar dviejų, o žymės gali neišnykti kelias savaites. Nuolatinis kasymasis gali pažeisti odą ir sukelti antrines infekcijas bei pūlinius“, – žalą vardina L. Grigaliūnas.
Daugeliui žmonių psichologinį diskomfortą kelia pati mintis, kad teko miegoti lovoje, kurioje buvo patalinių blakių. Tai gali sukelti nerimą, trukdyti užmigti, o ilgalaikis miego trūkumas – privesti prie nuovargio, prastesnės nuotaikos ir sutrikusios koncentracijos.
Keliautojai dažnai susiduria su šia problema užsienyje, kai patalinės blakės ir jų įkandimai ar kiti požymiai paaiškėja tik po kelių dienų.
Ką daryti, jei įtariate blakes viešbutyje?
Susidūrus su patalinėmis blakėmis, L. Grigaliūnas pataria veikti nuosekliai ir nespanikuoti.
„Pirmiausia, apžiūrėkite lovos siūles, galvūgalį ir baldų plyšius. Ieškokite smulkių rudų taškelių, vabzdžių išnarų ar pačių blakių. Jaunos blakės (nimfos) yra šviesesnės spalvos ir sunkiau atpažįstamos, tačiau jos taip pat maitinasi krauju. Pastebėję blakių ar jų pėdsakų, nedelsdami informuokite personalą ir paprašykite kito kambario, pageidautina ne greta esančio“, – pataria ekspertas.
Jei jaučiate įkandimus, nuplaukite pažeistas vietas muilu ir vandeniu, venkite kasyti, naudokite vaistinėje parduodamus losjonus ar antihistamininius vaistus niežėjimui malšinti.
Prevencijos priemonės: nelaikykite lagamino ant lovos, o grįžę namo – išsiurbkite lagaminus ir palaikykite juos saulėje. Drabužius rekomenduojama skalbti ne žemesnėje nei 60 °C temperatūroje.
Vienas efektyviausių būdų naikinti blakes – apdorojimas aukštos temperatūros garais. Garai pasiekia visas paslėptuves ir naikina suaugėlius, nimfas bei kiaušinėlius.
Svarbiausia – kuo anksčiau pradėti imtis priemonių, kadangi išplitęs užkratas reikalauja kompleksinio naikinimo, įskaitant profesionalių insekticidų naudojimą.
