2026 m. liepos 14 d. pranešimas spaudai.
Socialdemokratų dominuojamas Seimas antradienį panaikino ankstesnės daugumos priimtas Švietimo įstatymo pataisas, kurios būtų pakeitusios vidurinio išsilavinimo įgijimo tvarką nuo rudens.
Seimas atšaukė pakeitimą, pagal kurį vidurinis išsilavinimas būtų įgyjamas išlaikius 3 valstybinius brandos egzaminus. Socialdemokratai inicijavo pakeitimus, kad liktų šiuo metu galiojantis dviejų egzaminų reikalavimas.
„Šiuo metu numatyta, kad vidurinis išsilavinimas įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius 2 valstybinius brandos egzaminus. Vidurinio išsilavinimo siekia tiek gimnazijų, tiek profesinio mokymo įstaigų mokiniai. Užtikrinome, kad vidurinis išsilavinimas išliktų prieinamas, o reikalavimai jam įgyti nebūtų pertekliniai ar pasmerkiantys nesėkmei“, – komentuoja Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys, socialdemokratas Darius Jakavičius.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė anksčiau teigė, kad sistemos stabilumo užtikrinimui, staigių pokyčių vengimui ir moksleivių traumavimo prevencijai reikia atšaukti trijų egzaminų reikalavimą abiturientams.
Negalima užtrenkti durų vaikams
Seimas taip pat atšaukė reikalavimą gauti ketvertą už pagrindinius dalykus, kad būtų galima tęsti mokslus gimnazijoje. Iki tol egzaminuota tvarka numatė, kad norint tapti vienuoliktoku, mokinys turėtų Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) išlaikyti bent ketvertu.
Pritarta esamai pagrindinio išsilavinimo įgijimo tvarkai, kai mokinys jį įgyja baigęs pagrindinio ugdymo programą ir pasitikrinęs žinias.
Anot Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkės, socialdemokratės Jurgitos Šukevičienės, taikant „slenktį“ daugeliui jaunuolių būtų užkirstas kelias siekti vidurinio išsilavinimo.
„Kodėl turėtume užkirsti jiems kelią baigti vidurinio ugdymo programą? Užvirus konservatorių reformų chaosui, vaikai kentė vieną traumą po kitos. Dabartiniai dešimtokai mokosi „ant slenksčio“ – tarp senų ir naujų programų“, – pažymi J. Šukevičienė.
Parlamentarė primena, kad dabartiniai dešimtokai yra karta, 7–8 klasėse mokslo metais mokęsi pandemijos sąlygomis.
„Ši karta patyrė didžiausią mokymosi praradimą per pastaruosius dešimtmečius. Privalome sau atsakyti: ar turime teisę šiandien šiems vaikams pakišti „slenkstį“, kuris nulemtų jų tolesnį kelią? Tai nebūtų teisinga“, – komentuoja Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė.
Socialdemokratė ragina „ne bausti pandemijos paveiktą kartą, o padėti jai atsitiesti“. „Teikiamais pakeitimais aiškiai sakome: pirmiausia pagalba, o ne barjerai. Pirmiausia mokymasis, o ne „šauniausiųjų“ atranka pagal analogiją su „laisvąja rinka“. Pagrindinis ugdymas turi būti ne atranka, o starto linija. Mūsų pareiga – užtikrinti, kad nė vienas vaikas nebūtų paliktas už borto vien dėl to, kad nesugebėjo peršokti kažkokio slenksčio“, – pabrėžia Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė, socialdemokratė J. Šukevičienė.
