Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto mokslininkų komanda rugpjūčio pradžioje Arkties vandenyne, Svalbardo salyne, sėkmingai išbandė dvi naujas technologijas: jūrinį droną ir aplinkos DNR (eDNR) mėginių ėmimą. Šie, nors ir trumpi, tyrimai Vallunden lagūnoje yra itin svarbūs, siekiant plėsti Arkties pakrančių tyrimus.
Prof. dr. Sergejus Oleninas, vadovavęs trijų tyrėjų komandai, dalijasi įspūdžiais apie atradimo jausmą ir gamtos artumą Arktyje, kur kiekvienas tyrimas žada atradimus. Mokslininkas pastebi, kad Arktis žmones veikia skirtingai – vienus traukia kasmet, o kitiems pakanka vienos kelionės.
Patirtį perkėlė į naują lagūną
Iki šiol KU mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė Eidembuktos lagūnai, tiriamai nuo 2019 m. Sukaupta patirtis leido kelti klausimą, kaip šios lagūnos tyrimų metodus pritaikyti platesniam Arkties pakrančių tinklui. Arktyje yra daugiau nei 400 panašių lagūnų, kurių daugelis susiformavo neseniai traukiantis ledynams, tačiau jos tebėra menkai pažintos, palyginti su atvirąja jūra ar sausuma.
„Šių metų ekspedicija buvo bandymas mūsų patirtį perkelti į naują vietą. Jei tyrimus išplėsime, kiekvienoje lagūnoje nebegalėsime praleisti tiek laiko, kiek Eidembuktoje. Reikia greitųjų metodų: atvykai, paėmei mėginius – ir gali keliauti į kitą vietą“, – aiškina prof. dr. S. Oleninas. Vallunden lagūna, turinti unikalų ryšį su jūra ir kitokį druskingumą bei vandens apykaitą nei Eidembukta, buvo pasirinkta kaip tinkama vieta naujų metodų patikrinimui.
Aplinkos DNR – nuo mikrobų iki banginių
Viena svarbiausių naujovių buvo aplinkos DNR (eDNR) mėginių ėmimas. Šis metodas, kurį išbandė KU alumnė dr. Anastasija Zaiko, leidžia nustatyti, kokie organizmai gyvena vandenyje, palikdami savo genetinės medžiagos pėdsakų – nuo mikrobų iki stambių jūrų žinduolių. Surinkta medžiaga bus tiriama laboratorijoje, siekiant įvertinti greitojo metodo tikslumą ir patikimumą.
„Ekspedicija yra labai koncentruotas veiksmas, o paskui laukia mėnesių mėnesiai gerokai mažiau romantiško laboratorinio darbo. Tik tada pradeda ryškėti rezultatai“, – pastebi prof. dr. S. Oleninas.
Dugną skenavo jūrinis dronas
Kita naujovė – autonominis jūrinis dronas, robotinis laivelis, kuris automatiškai skenavo lagūnos dugną. Šio prietaiso galimybes padėjo išbandyti Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto specialistas. Dronas leidžia greičiau sudaryti dugno reljefo žemėlapius, saugiau planuoti mėginių ėmimo vietas ir efektyviau rinkti palyginamus duomenis. Ši technologija galėtų tapti KU poliarinių tyrimų dalimi, priklausomai nuo būsimų projektų finansavimo.
Dvylika valandų darbo tarp dviejų potvynių
Ekspedicijoje dalyvavo prof. dr. S. Oleninas, KU Jūros tyrimų instituto biologas dr. Dzmitry Lukashanets ir dr. A. Zaiko. Komanda praleido dvi naktis ir vieną darbo dieną Vallunden lagūnoje, patekdama į ją ir išplaukdama su potvyniais. Pasirengimas apėmė ir papildomus saugos kursus, mokymąsi elgtis ekstremaliose situacijose, įskaitant susitikimą su baltuoju lokiu.
„Baimė yra – be jos žmogus būtų beprotis. Baltasis lokys gali akimirksniu dingti už kalvos ir po kelių minučių pasirodyti visai kitoje vietoje, todėl saugumo taisyklės ten nėra formalumas“, – pabrėžia prof. dr. S. Oleninas.
Tikslas – KU poliarinių tyrimų tradicija
Šiųmetė ekspedicija yra pasirengimas platesniems tyrimams. KU mokslininkai laukia atsakymo iš Lietuvos mokslo tarybos dėl naujo projekto ir ieško galimybių prisijungti prie tarptautinių projektų. Sėkmės atveju išbandyti metodai būtų taikomi kitose Svalbardo ir Arkties regiono lagūnose. Poliarinės biologijos kursas, pasiūlytas KU Jūros tyrimų institute, sulaukė didelio studentų susidomėjimo, o tai svarbu auginant naują tyrėjų kartą ir stiprinant KU kompetenciją tarptautiniu mastu.
„Radome savo nišą ir norime jos nepaleisti. Norisi, kad poliariniai tyrimai taptų instituto tradicija, o KU augtų karta, galinti dirbti ne tik Kuršių mariose, bet ir visame pasaulyje“, – sako prof. dr. S. Oleninas.
