Daugelis svetur gyvenančių tautiečių vasarą grįžta atostogauti į Lietuvą ir tuo pasinaudoja galimybei gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena, kad nemokamos gydymo paslaugos Lietuvoje priklauso nuo apdraudimo šalies ir reikalingos pagalbos tipo.
Europos sveikatos draudimo kortelė
Lietuviams, gyvenantiems Europos Sąjungos, Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės šalyse, galioja tos šalies sveikatos draudimas. Prieš kelionę į Lietuvą rekomenduojama pasirūpinti Europos sveikatos draudimo kortele, kuri užtikrina teisę gauti būtinąją medicinos pagalbą tomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvos gyventojams. Šios paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.
Kaip pažymi VLK Gyventojų aptarnavimo Šiaulių skyriaus patarėja Rima Budginienė, kortelė tampa ypač svarbi netikėtai susirgus ar patyrus traumą atostogų metu. „Liga ar trauma net ir atostogaujant gali užklupti netikėtai, todėl kortele verta pasirūpinti dar prieš kelionę“, – akcentuoja ji.
Pateikus kortelę ir asmens dokumentą, nemokamai teikiama būtinoji medicinos pagalba, pavyzdžiui, įvykus nelaimingam atsitikimui, patyrus traumas, susirgus ūmiai, susilaužius ranką, susirgus plaučių uždegimu ar paūmėjus astmai. Kortelė taip pat leidžia įsigyti gydytojo paskirtų kompensuojamųjų vaistų ar medicinos pagalbos priemonių vaistinėse, sumokant tik paciento priemoką.
Europos sveikatos draudimo kortelę išduoda šalies, kurioje žmogus yra apdraustas, atsakinga institucija.
Planinis gydymas ir S2 dokumentas
Jei į Lietuvą atvykstama ne atostogauti, o planiniam gydymui, operacijai ar nėštumo priežiūrai, Europos sveikatos draudimo kortelė netinka. Tokiu atveju reikalingas dokumentas S2, kuris išduodamas apdraustojo šalies sveikatos draudimo įstaigoje. Šis dokumentas leidžia gauti planines gydymo paslaugas su sutartį su VLK turinčiose Lietuvos gydymo įstaigose, nors už kai kurias paslaugas ar transportavimo išlaidas gali tekti susimokėti pačiam.
Prieš atvykstant būtina suderinti vizitą su gydymo įstaiga ir pateikti asmens bei S2 dokumentus. Neringa Šafranavičienė, VLK Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros skyriaus patarėja, pastebi, kad lietuviai renkasi gydytis tėvynėje dėl gimtosios kalbos, artumo su artimaisiais ar konkretaus specialisto pasirinkimo. Dažniausiai su S2 dokumentu atvykstama organų transplantacijos, brangiųjų tyrimų ar kitoms specializuotoms paslaugoms.
Praėjusiais metais Lietuvoje planines sveikatos priežiūros paslaugas su S2 dokumentu gavo 142 kitų Europos šalių apdraustieji, daugiausia – Jungtinėje Karalystėje (77) ir Latvijoje (62) apdrausti pacientai.
Išlaidų kompensavimas
ES, Islandijos, Norvegijos ir Lichtenšteino gyventojai gali patys apmokėti už gydymą Lietuvoje ir vėliau kreiptis į savo draudimo įstaigą dėl išlaidų kompensavimo. Kompensavimo sąlygos skiriasi priklausomai nuo šalies, todėl prieš planuojant gydymą svarbu pasitikrinti aktualią tvarką savo apdraudimo šalyje. Daugiau informacijos teikia Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros nacionaliniai kontaktiniai centrai.
