Kompiuterio vertę vis labiau lemia ne tik pagrindiniai komponentai kaip procesorius ar ekranas, bet ir mažiau pastebimi, tačiau svarbūs elementai – operatyvioji atmintis (RAM) ir duomenų kaupikliai (SSD). Šiuo metu pasaulyje auganti dirbtinio intelekto (DI) plėtra, didėjantys duomenų centrų poreikiai ir įmonių technikos atnaujinimas lemia šių komponentų paklausos augimą ir atitinkamai kainų pokyčius.
Pastaraisiais mėnesiais technologijų rinkoje pastebimas RAM ir SSD kainų augimas. RAM yra laikinoji kompiuterio „darbo erdvė“, užtikrinanti sklandų programų veikimą, o SSD lemia kompiuterio įjungimo, programų atidarymo ir failų įrašymo greitį.
Pasak Audriaus Valantino, „ACC Distribution“ Periferijos ir PC komponentų skyriaus vadovo, šie kainų pokyčiai yra platesnio technologijų rinkos ciklo dalis. „Atminties komponentų kainos įprastai juda bangomis, tačiau šį kartą pokyčius ypač stipriai veikia DI infrastruktūros augimas. Kai dalis gamybinių pajėgumų nukreipiama į pažangesnius sprendimus, įprastesnių komponentų pasiūla tampa jautresnė. Todėl pirkėjams svarbu vertinti ne tik kainą, bet ir tiekimo terminus, prieinamumą bei planuojamą įrenginio naudojimo laiką“, – sako A. Valantinas.
Kodėl brangsta atminties komponentai?
Didžiausi pokyčiai šiuo metu matomi DRAM ir NAND „Flash“ atminties rinkose. DRAM yra dinaminė operatyvioji atmintis, naudojama kompiuterių, serverių ir darbo stočių RAM moduliuose. NAND „Flash“ yra duomenis išsauganti atmintis, naudojama SSD kaupikliuose, išmaniuosiuose telefonuose ir kituose įrenginiuose.
„Šių komponentų paklausą augina keli procesai vienu metu. DI sistemoms reikia galingų serverių ir didelių duomenų centrų, kuriuose naudojami didžiuliai atminties kiekiai. Tuo pat metu įmonės keičia senesnius kompiuterius naujesniais, pritaikytais šiuolaikinėms operacinėms sistemoms, saugumo reikalavimams ir didesniam našumui“, – aiškina A. Valantinas.
Jis priduria, kad rinkai įtakos turi ir gamintojų investicijos į HBM (High Bandwidth Memory), arba didelio pralaidumo atmintį, kuri naudojama DI serveriuose itin greitam didelių duomenų kiekių apdorojimui. Šios technologijos gamyba glaudžiai susijusi su DDR5, naujos kartos operatyviąja atmintimi, todėl būtent DDR5 sprendimuose kainų pokyčiai pastaruoju metu juntami labiausiai. Taip pat rinkai įtakos turi geopolitikos, prekybos apribojimų bei tiekimo grandinių veiksniai.
Kodėl brangimas matomas ne iš karto?
Komponentų kaina yra tik dalis galutinio produkto savikainos, todėl jos svyravimai ne visada iškart atsispindi parduotuvių kainose. Gamintojai ir platintojai dalį kainos spaudimo amortizuoja per ilgalaikes sutartis, išankstinius užsakymus, atsargų valdymą ir alternatyvius tiekimo kanalus. „Dėl to vartotojų rinkoje kainų pokyčiai dažniausiai pasirodo palaipsniui. Vis dėlto, jei atminties komponentų kainos aukštesnės išlieka ilgesnį laiką, jų poveikis ilgainiui atsispindi ir galutiniuose produktuose“, – pažymi A. Valantinas.
Lietuvoje pokyčius greičiau pajus verslas
Lietuvos rinka yra Europos technologijų rinkos dalis, todėl pasaulinės tendencijos anksčiau ar vėliau pasiekia ir vietos platintojus bei pirkėjus. Pirmiausia kainų pokyčius dažniausiai pajunta verslas ir viešasis sektorius, nes čia perkami didesni įrangos kiekiai ir pirkimai planuojami iš anksto.
Elvino Stipino, „ACC Distribution“ Produktų verslui skyriaus vadovo, teigimu, viešajame sektoriuje situacija jautresnė dėl viešųjų pirkimų procedūrų trukmės ir iš anksto patvirtintų biudžetų. Jei per pirkimo procesą įranga pabrangsta, suplanuota suma gali nebeatitikti realaus poreikio. „Kai kuriais atvejais kiekis gali sumažėti 30–50 proc., tenka laukti ilgesnio tiekimo arba iš naujo skelbti konkursą. Tai veikia ne tik biudžetą, bet ir projektų terminus bei organizacijos technologinį pasirengimą“, – pastebi E. Stipinas.
Kodėl maža pradinė kaina gali suklaidinti?
Pasak E. Stipino, viena dažniausių klaidų – rinktis minimalią komplektaciją vien dėl mažesnės pradinės kainos. Toks sprendimas gali tapti problema po kelerių metų, kai per mažas RAM kiekis, ribota duomenų saugykla ar trumpesnis programinės įrangos palaikymas lemia greitesnį įrenginio pasenimą. „Programos, operacinės sistemos ir dirbtinio intelekto funkcijos kasmet tampa reiklesnės, todėl šiandien pakankama konfigūracija ateityje gali tapti ribojančiu veiksniu. Renkantis techniką verta skaičiuoti ne tik pirkimo kainą, bet ir visą naudojimo laikotarpį, galimą likutinę vertę bei atnaujinimo poreikį“, – pažymi E. Stipinas.
Jis priduria, kad dabartinė situacija nėra priežastis stabdyti pirkimus, o veikiau paragina vertinti technologijų atnaujinimą plačiau, planuojant į priekį. „Technologijų rinkoje laimi tie, kurie planuoja į priekį. Atminties komponentų paklausos augimas rodo ne tik kainų spaudimą, bet ir platesnį pokytį – pereiname prie galingesnių, duomenimis ir DI paremtų sprendimų. Todėl svarbiausia ne baimintis pokyčių, o priimti sprendimus, kurie bus tvarūs ilgiau nei vieną pirkimo ciklą“, – apibendrina E. Stipinas.
