Niekam ne paslaptis, kad atostogos yra malonus laikas, tačiau kas nutinka, kai jos baigiasi, o darbuotojas į darbovietę negrįžta? Teisės firmos „Sorainen“ darbo teisės ekspertė Aurelija Daubaraitė aiškina, kaip darbdaviui tinkamai reaguoti į tokias situacijas.
Pirmiausia – susisiekti ir neskubėti su nuobaudomis
Jei darbuotojas po atostogų nesirodo darbe, nereikėtų iš karto pradėti nuo formalių reikalavimų pasiaiškinti ar grasinimų atleidimu. Pirmiausia rekomenduojama pabandyti susisiekti su darbuotoju telefonu, o vėliau pokalbį užfiksuoti el. paštu. Jei susisiekti nepavyksta, galima kreiptis į darbuotojo nurodytą kontaktinį asmenį nelaimės atvejais.
Ekspertė pabrėžia, kad darbuotojui gali kilti ir kitų pateisinamų priežasčių, kodėl nepavyko grįžti į darbą kaip planuota, pavyzdžiui, atšauktas skrydis, sveikatos problemos ar kitos svarbios aplinkybės. Darbdaviui svarbu įvertinti situaciją ir reaguoti proporcingai, t. y. neskubėti bausti ar kaltinti. Nors siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui galima prašyti pateikti įrodančius dokumentus (pvz., pranešimą apie atšauktą skrydį), atsakomybė pirmiausiai tenka darbuotojui – jis turėtų kuo greičiau informuoti darbdavį ir pateikti tai pagrindžiančius dokumentus.
Darbas iš užsienio – ne darbuotojo teisė
Jei darbuotojas neinformavo apie neatvykimą ir nepateisino jo be pateisinamos priežasties, darbdavys turi teisę taikyti drausminę atsakomybę, tačiau sprendimas dėl atleidimo turi būti proporcinga pažeidimui priemonė ir procesas tinkamai dokumentuotas.
Pastaruoju metu daugėja atvejų, kai darbuotojai vienašališkai nusprendžia likti užsienyje ir tęsti darbą nuotoliniu būdu. A. Daubaraitė primena, kad darbas iš užsienio nėra darbuotojo teisė, o galimybė, kuri turi būti iš anksto suderinta su darbdaviu. Dėl to darbuotojas neturi teisės vienašališkai spręsti dėl darbo iš užsienio, kadangi darbą organizuoja darbdavys.
Jei darbdaviui toks darbo organizavimas tinka, būtina iš anksto susitarti dėl darbo trukmės, atsakomybių, saugos ir sveikatos užtikrinimo, mokesčių taikymo niuansų, migracijos ir kitų aktualių klausimų. Jei darbdavys nesutinka, darbuotojas privalo grįžti į darbą įprasta tvarka, priešingu atveju – gresia drausminės pasekmės.
„Norint išvengti panašių situacijų ateityje, svarbu vidaus dokumentuose aiškiai apibrėžti tvarką: kada ir kokiomis sąlygomis galima tartis dėl darbo nuotoliniu būdu ar vadinamųjų darbostogų, kaip ir iki kada darbuotojas privalo informuoti darbdavį apie kliūtis grįžti į darbą, bei kokios pasekmės bus taikomos šių taisyklių nesilaikymo atveju. Aiškios vidinės taisyklės padeda užkirsti kelią nesusipratimams ir užtikrina sklandų situacijų valdymą tiek darbuotojui, tiek darbdaviui“, – reziumuoja darbo teisės ekspertė.
