Liepos 15 d. Lietuvoje viešint Latvijos Prezidentui Edgarui Rinkevičiui, Vilniaus universitete jį priėmė Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. Susitikimo metu pagrindinis dėmesys skirtas Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo stiprinimui aukštojo mokslo srityje. Aptartos kelios galimos iniciatyvos: baltistikos centrų stiprinimas, bendrų studijų programų ir jungtinės doktorantūros kūrimas, taip pat mokslo diplomatijos plėtra.
„Lietuvą ir Latviją jungia ne tik bendra istorija ir giminingos kalbos. Baltistika yra daugiau nei akademinė disciplina – ji yra mūsų kultūrinės tapatybės pagrindas ir svarbus Lietuvos bei Latvijos tarptautinio bendradarbiavimo instrumentas. Esu tikra, kad veikdami kartu galime sustiprinti pasaulinį baltistikos tinklą, parengti naują tyrėjų kartą, kurti tarptautines studijų programas ir paversti baltistiką svarbia Lietuvos bei Latvijos mokslo diplomatijos kryptimi. Tai būtų investicija į mūsų valstybių ateitį, regiono lyderystę ir stipresnį Baltijos balsą Europoje“, – kalbėjo ministrė R. Popovienė.
Šiuo metu Lietuvoje vyksta lituanistikos ir baltistikos centrų užsienyje finansavimo modelio ir veiklos prioritetų peržiūra. Siekiama, kad šie centrai taptų ne tik lietuvių kalbos, kultūros ir baltistikos sklaidos vietomis, bet ir moderniais akademiniais centrais, telkiančiais tarptautinius mokslininkų tinklus ir didinančiais baltistikos matomumą pasaulyje.
Latvija yra viena svarbiausių Lietuvos partnerių lituanistikos ir baltistikos srityje. Latvijos universiteto Latvistikos ir baltistikos skyriaus Lituanistikos centras yra didžiausias ir aktyviausias lituanistikos centras Latvijoje. Lituanistikos studijos ir tyrimai taip pat plėtojami ir kitose Latvijos aukštosiose mokyklose – Daugpilyje bei Rėzeknėje.
Lietuva ir Latvija glaudžiai bendradarbiauja ir studijų srityje. Šiemet Vilniaus universitetas ir Latvijos universitetas įteikė pirmuosius bendrus dvigubo diplomo magistro laipsnius baltistikos srityje.
„Tai reikšmingas pasiekimas, įrodantis, kad galime kartu kurti tarptautiniu mastu konkurencingas studijų programas ir rengti aukščiausios kvalifikacijos baltistikos specialistus. Tarptautiškumo stiprinimas, inovatyvių studijų programų kūrimas ir aukštojo mokslo konkurencingumo didinimas yra vieni svarbiausių Lietuvos Vyriausybės prioritetų.
Matome dar didesnį potencialą Lietuvai ir Latvijai kartu plėtoti jungtines studijų programas. Mūsų tikslas turėtų būti ne tik išsaugoti baltistiką, bet ir padaryti ją patrauklią naujai studentų kartai, integruojant kalbų technologijas, dirbtinį intelektą, skaitmeninius kalbos išteklius, kultūros paveldo tyrimus bei kitus šiuolaikinius mokslinius metodus“, – sakė R. Popovienė.
Viena iš galimų bendradarbiavimo formų ateityje – bendros doktorantūros programos tarp Lietuvos ir Latvijos universitetų. Tokios programos leistų sutelkti stipriausius abiejų šalių mokslininkus, efektyviau naudoti mokslinių tyrimų infrastruktūrą, vykdyti ambicingesnius tyrimus ir didinti tarptautinį Lietuvos bei Latvijos universitetų matomumą. Tai taip pat prisidėtų prie baltų kalbų bei kultūros tyrimų tęstinumo ateityje.
Ministrė pabrėžė, kad baltistika galėtų tapti viena iš Lietuvos ir Latvijos mokslo diplomatijos krypčių. Abi valstybės galėtų plėtoti partnerystes su Europos rytų flango bei Rytų kaimynystės valstybėmis ir stiprinti Baltijos regiono balsą Europos mokslo politikoje.
