2026 m. spalio 10 d. Lietuva neteko etnokultūrinio sąjūdžio pradininkės, ilgametės folkloro puoselėtojos Aldonos Ragevičienės, 2018 m. apdovanotos ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. Ši netektis skaudi etninės kultūros bendruomenei, Vilniaus universitetui ir ypač Vilniaus universiteto folkloro ansambliui „Ratilio“, kuriam ji buvo tarsi mama.
A. Ragevičienė gimė 1937 m. Grikepelėjo kaime. Dėl tėvo, kuris slapstėsi nuo sovietinės valdžios, šeima dažnai keisdavo gyvenamąją vietą, todėl vaikystė buvo kupina iššūkių. Baigusi chorinio dirigavimo studijas Konservatorijoje (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija), A. Ragevičienė pradėjo karjerą Vilniaus universitete, tačiau greitai suprato, kad jos kelias – folkloro puoselėjimas.
1968 m. Vilniaus universitete ji įkūrė etnografinį ansamblį, vėliau pavadintą „Ratilio“ vardu. Ansamblis tapo svarbiausia folkloro mokykla daugybei jaunų žmonių, ugdžiusi meilę lietuvių kultūrai ir skatinusi pasipriešinimą sovietiniam režimui per liaudies meną. A. Ragevičienė aktyviai dalyvavo ir kitų folkloro festivalių, tokių kaip „Skamba skamba kankliai“ ir „Baltica“, kūrime, taip pat buvo viena iš tarptautinės organizacijos CIOFF steigėjų.
Nepriklausomybės metais A. Ragevičienė dirbo Kultūros ministerijos etninės kultūros skyriuje. Jos ilgametis domėjimasis ir tyrimai virto knyga „Medeina, elniai mus paliko“ (2017 m.). Nors vadovavo „Ratilio“ neilgai (iki 1972 m.), jos įtaka ansambliui ir folkloro judėjimui išliko iki paskutinių dienų. Ji prisimenama kaip jaunatviška, energinga ir idėjų kupina asmenybė, sugebėjusi suburti žmones bendram tikslui.
Aldonos Ragevičienės palikimas – tai ne tik jos veikla, bet ir giliai įskiepyta meilė gimtinei ir jos kultūrai, kurią ji perdavė ne vienai kartai. Prieš mirtį ji ansambliečiams parašė laišką su palaiminimu, ragindama mylėti Tėvynę ir jos kalbą.
