Pirmąjį pusmetį Lietuvoje kilusių gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose skaičius padidėjo ketvirtadaliu, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Didelė dalis šių nelaimių yra susijusi su netinkamai prižiūrimomis šildymo sistemomis. Specialistai atkreipia dėmesį, kad nors šildymo sezonas dar toli, vasara yra tinkamiausias metas techninei įrangai patikrinti.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, per pirmuosius penkis šių metų mėnesius šalyje kilo 4693 gaisrai, kuriuose žuvo 53 žmonės. Tai 6 proc. daugiau gaisrų ir 43 proc. daugiau žuvusiųjų nei pernai. Gaisrų skaičius pačiuose gyvenamosios paskirties pastatuose išaugo 26 proc.
Didžiausios šalies draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ pirmojo ketvirčio statistika taip pat rodo trečdaliu išaugusį gaisrų skaičių. Bendrovė klientams jau išmokėjo beveik 6 mln. eurų žalos, o didžiausia išmoka siekė 241 tūkst. eurų.
„Gaisrai išlieka vienu skaudžiausių įvykių gyventojams, nes dažnai sunaikinamas ne tik statinys, bet ir daugelį metų kauptas turtas, neįkainojami asmeniniai atsiminimai. Vidutinė gaisro sukelta žala siekia 6,5 tūkst. eurų, ir tai yra didžiausia vidutinė būsto draudimo išmokos suma, palyginti su kitomis namuose nutinkančiomis nelaimėmis, pavyzdžiui, užpylimais vandeniu, turto vagystėmis“, – sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius.
Pasak eksperto, pagrindinė gaisrų priežastis – netinkama krosnių, židinių bei dūmtraukių priežiūra ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai. Dūmtraukiuose atsirandantys įtrūkimai, iširusios siūlės ar pažeistos jungtys leidžia karščiui ar kibirkštims pasiekti degias konstrukcijas ir sukelti gaisrą.
„Dažniausiai gaisrai kyla tose šildymo sistemose, kuriose naudojamas kietas kuras – malkos, anglys, briketai, granulės. Kiekvieną kartą kūrenant krosnį kietu kuru, kamine kaupiasi suodžiai, susidaro klampi ir itin degi derva, kuri, susidūrusi su ugnimi, greitai užsiliepsnoja“, – pabrėžia A. Juodeikis.
Svarbiausi vasaros darbai
Draudimo bendrovės atstovas pabrėžia, kad dalies gaisrų būtų galima išvengti laiku prižiūrint šildymo sistemas ir valant kaminus. Vis dėlto, daugelis apie šildymo įrangos techninę būklę prisimena tik prasidėjus šalčiams.
„Vasarą daugeliui atrodo neaktualu kalbėti apie krosnis, židinius ir kaminus, tačiau būtent šiltuoju metų laiku atlikta šildymo sistemų priežiūra gali padėti išvengti gaisrų ir dešimčių tūkstančių eurų nuostolių ar net apsaugoti žmonių gyvybes“, – sako A. Juodeikis.
Ekspertas priduria, kad vasara yra pats tinkamiausias metas atlikti profilaktinius darbus, nes atostogaujant turima daugiau laiko, specialistai lengviau pasiekiami, o juos užklupusius gedimus galima pašalinti neskubant.
Kita dažnai neįvertinama gaisrų rizika – degių daiktų laikymas per arti šildymo sistemos. „Prie katilų, krosnių ar židinių laikui bėgant neretai prisikaupia malkų, kartoninių dėžių, buitinės technikos ar kitų degių medžiagų, kurios gali užsidegti nuo karščio, kibirkšties ar netinkamai eksploatuojamo įrenginio. Todėl vasara yra tinkamas metas peržiūrėti katilines, sandėliukus ir kitas technines patalpas, pašalinti nereikalingus daiktus bei įsitikinti, kad aplink šildymo įrenginius išlaikomi saugūs atstumai“, – sako A. Juodeikis.
Jis taip pat rekomenduoja prie krosnių ir židinių, lengvai pasiekiamoje vietoje, laikyti nedegų audeklą. Tai nebrangi ir efektyvi priemonė, galinti padėti suvaldyti nedidelį gaisrą jam neišplitus.
Prevencija kainuoja mažiau nei gaisro pasekmės
Ekspertas primena, kad dūmų detektoriai yra viena efektyviausių priemonių, galinčių išgelbėti gyvybę ir turtą gaisro atveju, nes jie apie pavojų perspėja ankstyvoje stadijoje.
„Dūmų detektoriaus įrengimas nereikalauja specialių žinių ar meistro pagalbos – dauguma modelių pritvirtinami prie lubų per kelias minutes. Jų kaina prekybos vietose prasideda nuo kelių eurų. Todėl tai – bene mažiausias investicijas reikalaujanti saugumo priemonė namuose. Svarbu nepamiršti reguliariai patikrinti, ar detektorius veikia, ir kasmet pakeisti jo baterijas“, – sako A. Juodeikis.
Nors šildymo sistemų priežiūra ir kitos prevencinės priemonės leidžia reikšmingai sumažinti gaisro riziką, jos neeliminuoja jos visiškai. Todėl kartu su saugumo priemonėmis verta pasirūpinti ir pastato, namų turto bei civilinės atsakomybės draudimu.
„Gaisro padariniai dažnai neapsiriboja vien tik būsto sienomis, tad svarbu pasirūpinti, kad būtų apdraustas ir namų turtas. Gaisro metu neretai sunaikinami baldai, buitinė technika, elektronika ir kiti vertingi daiktai. Jei dėl jūsų namuose kilusio gaisro nukentėtų ir kaimynų turtas, pagal civilinę atsakomybę žalą tektų atlyginti jums. Tokiais atvejais tretiesiems asmenims padarytus nuostolius padengia civilinės atsakomybės draudimas“, – pabrėžia draudiko atstovas.