Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pareiškė, kad Lietuva pajėgtų dvi savaites gintis laukdama sąjungininkų pastiprinimo. Tačiau buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas generolas leitenantas Benas Hodgesas ironiškai perspėjo, kad užrašas apie gynybai skiriamus bendrojo vidaus produkto procentus nesustabdytų nė vieno „Shahed“ drono.
Ministras patikino, kad Lietuvos žmonės gintųsi
Diskusija įvyko spalio 12 dieną Lenkijos sostinėje surengtame Varšuvos saugumo forume. R. Kaunas dalyvavo pokalbyje „Kaip Europa gali sukurti jai reikalingą karinę galią?“, kurį moderavo B. Hodgesas.
Diskusijoje taip pat dalyvavo NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Radmila Šekerinska, Lenkijos gynybos ministerijos ir tarptautinės gynybos pramonės atstovai.
B. Hodgesas ministro paklausė, ar blogiausiu atveju Lietuvos visuomenė pajėgtų gintis dvi savaites, kol per Suvalkų koridorių atvyktų JAV, Lenkijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės sausumos pajėgų pastiprinimas.
Generolas galimą delsimą atpažinti Rusijos puolimą palygino su 2022 metų vasariu. Pasak jo, tuomet daugelis politikų netikėjo, kad Maskva užpuls Ukrainą, nors pasirengimo ženklai jau buvo matomi.
Į klausimą, ar Lietuva išsilaikytų dvi savaites, R. Kaunas atsakė teigiamai. Ministras pabrėžė, kad gavę signalą Lietuvos žmonės gintųsi.
Jis taip pat nesutiko su prielaida, kad šaliai tektų laukti visų sąjungininkų pajėgų. R. Kaunas priminė, kad Lietuvoje jau yra JAV, Vokietijos ir kitų NATO valstybių karių.
Ministras nurodė, kad spalio pabaigoje į Lietuvą pradės atvykti du JAV karių batalionai – sunkusis ir inžinerinis. Devynių mėnesių jų rotacijos principas turėtų išlikti.
B. Hodgesas perspėjo, kad vien finansavimo neužtenka
R. Kaunas sakė, kad 2026 metais Lietuva gynybai skiria 5,38 proc. BVP. Oficialiame valstybės biudžete šiai sričiai numatyta 4,79 mlrd. eurų – 43 proc. daugiau negu 2025 metais.
Vis dėlto pats ministras pripažino, kad finansavimas yra tik pusė darbo. Kitą pusę, jo teigimu, sudaro realių ir patikimų karinių pajėgumų sukūrimas.
Po šio atsakymo B. Hodgesas ironiškai perteikė savo draugo iš Estijos mintį: pasienyje pakabintas užrašas, kad valstybė gynybai skiria 2 ar 5 proc. BVP, nesustabdytų nė vieno „Shahed“ drono.
R. Kaunas tarp svarbiausių Lietuvos investicijų krypčių įvardijo nacionalinę diviziją, oro ir antidroninę gynybą bei skirtingus jutiklius jungiančią sistemą, kurioje būtų naudojamas dirbtinis intelektas.
Ministras taip pat kalbėjo apie visuomenės pasirengimą. 2026 metais norą savo iniciatyva pradėti privalomąją pradinę karo tarnybą pareiškė daugiau kaip 8,1 tūkst. žmonių. Beveik 4,4 tūkst. jų kreipėsi dar nepatekę į šaukiamųjų sąrašą, o 3,7 tūkst. – jau po sąrašų sudarymo.
Lietuva nelauktų priešo pajėgų įžengimo
B. Hodgesas taip pat klausė, ko Lietuvai reikia, kad NATO „pergalės teorija“ – siekis atremti Rusijos puolimą kuo arčiau jo pradžios vietos – būtų sėkmingai įgyvendinta.
R. Kaunas atsakė, kad Rusijos puolimo atveju Lietuva neapsiribotų kova savo teritorijoje ir smogtų taikiniams priešo teritorijoje. Paklaustas, ar Lietuva smogtų Rusijai arba Baltarusijai, jeigu NATO nustatytų, kad priešo puolimas neišvengiamas, ministras pareiškė, kad šalis nelauktų, kol Rusijos pajėgos įžengs į jos teritoriją.
Forume ministras taip pat pristatė „NATO 3.0“ sampratą. Pagal ją Europa turėtų prisiimti daugiau atsakomybės už savo saugumą, o sustiprėjęs Aljansas turėtų gebėti atremti ir Kinijos keliamą grėsmę.
R. Kaunas teigė, kad Kinija remia Rusiją ir gauna ekonominės naudos iš karo Ukrainoje. Jis taip pat perspėjo, kad Rusijos gynybos pramonė pagamina daugiau negu NATO, todėl sąjungininkėms būtina glaudžiau bendradarbiauti ir spartinti ginkluotės gamybą.
Per tą patį vizitą Varšuvoje R. Kaunas su Lenkijos gynybos ministru aptarė oro ir antidroninės gynybos stiprinimą. Susitarimas dėl Lenkijoje gaminamų trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų „Piorun“ įsigijimo pasiekė baigiamąjį etapą.
