2026 m. liepos 21 d. pranešimas žiniasklaidai
Seimo narė Indrė Kižienė kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, siekdama išsiaiškinti, ar Seimo narys, kuriam yra konstatuoti etikos pažeidimai, gali ir toliau eiti vadovaujančias pareigas Seimo komitete be jokių pasekmių.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija ne kartą svarstė Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojo Vytauto Juozapaičio elgesį. Naujausioje išvadoje konstatuota, kad politiko pavartotas žeminantis kreipinys „debile“ posėdžio metu pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso principus. Komisija pabrėžė, kad tokia retorika peržengia Seimo nariui keliamas etiško elgesio ribas ir atkreipė dėmesį į pasikartojančias nederamo elgesio tendencijas.
Anksčiau V. Juozapaitis jau buvo sulaukęs Etikos ir procedūrų komisijos dėmesio dėl įžeidžiančių pasisakymų, tačiau tuomet tyrimas buvo nutrauktas politikui viešai atsiprašius. I. Kižienė pastebi, kad šis sprendimas nėra reabilituojantis ir nepanaikina fakto, jog nederamas elgesys įvyko. Kadangi situacija pasikartojo, komisija vėl ėmėsi tyrimo ir konstatavo pažeidimus. „Jeigu po viešo atsiprašymo ir Etikos ir procedūrų komisijos vertinimo tas pats elgesys kartojasi, kyla natūralus klausimas – ar etikos sprendimai Seime turi realią reikšmę, ar jie tėra formalumas?“ – svarsto I. Kižienė.
Parlamentarės teigimu, ši situacija kelia platesnį klausimą dėl standartų, taikomų Seimo nariams, einantiems vadovaujančias pareigas ir formuojantiems politinės kultūros pavyzdį.
Kreipimesi komisijos prašoma aiškiai įvardyti, ar konstatuoti Valstybės politikų elgesio kodekso pažeidimai ir pasikartojančios nederamo elgesio tendencijos turėtų būti laikomos reikšminga aplinkybe sprendžiant dėl Seimo nario tinkamumo eiti vadovaujančias pareigas.
Taip pat klausiama, ar komitetų pirmininkams ir jų pavaduotojams turėtų būti taikomi aukštesni reputacijos bei politinės kultūros standartai ir ar komisija tokiais atvejais gali rekomenduoti politinėms frakcijoms iš naujo įvertinti tokio parlamentaro tinkamumą vadovauti.
„Seimo nario mandatą suteikia rinkėjai, tačiau komitetų pirmininkais ir jų pavaduotojais politikai netampa rinkėjų valia – į šias pareigas juos deleguoja politinės frakcijos ir patvirtina Seimas. Todėl kyla klausimas, ar frakcijos neturėtų prisiimti politinės atsakomybės ne tik skirdamos savo atstovus į vadovaujančias pareigas, bet ir persvarstydamos tokius sprendimus, kai to paties politiko atžvilgiu pakartotinai konstatuojami etikos pažeidimai. Politinė atsakomybė neturėtų baigtis paskyrimo momentu, ji turi galioti visą laiką, kol politikas eina jam patikėtas pareigas“, – teigia I. Kižienė.
