Prezidentas Gitanas Nausėda grąžina Švietimo įstatymo pataisas Seimui

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda grąžino Seimui pakartotinai svarstyti šių metų liepos 14 dieną priimtas Švietimo įstatymo pataisas. Šalies vadovas taip pat pasiūlė nustatyti, jog reikalavimas, pagal kurį pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas tik Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) metu pasiekus bent slenkstinį pasiekimų lygį, įsigaliotų nuo 2029 metų rugsėjo 1 dienos. Prezidentas pažymi, jog valstybės išduodamas pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas turi patvirtinti, kad asmuo yra įgijęs bent minimalius pagrindinio ugdymo programoje nustatytus gebėjimus ir kompetencijas. Slenkstinis pasiekimų lygis reiškia ne aukštą ar atrankinį akademinį reikalavimą, o minimalų mokymosi rezultatą, kurio tikimasi iš pagrindinio ugdymo programą baigusio asmens. Šalies vadovo įsitikinimu, mokinio interesas negali būti suprantamas vien kaip teisė, neatsižvelgiant į jo pasirengimą, pereiti į aukštesnę ugdymo pakopą. Vidurinio ugdymo programa grindžiama pagrindinio ugdymo programoje įgytais gebėjimais ir apima sudėtingesnį mokymosi turinį. Laiku nepašalintos mokymosi spragos, perkeltos į vidurinį ugdymą, tik gilėja, apsunkina mokinio pasirengimą valstybiniams brandos egzaminams, mažina jo pasitikėjimą savo gebėjimais ir gali didinti ankstyvo pasitraukimo iš švietimo sistemos riziką. Todėl mokinio teisė tęsti mokymąsi turi būti derinama su pareiga sudaryti jam realias sąlygas pašalinti nustatytas spragas ir pasirinkti jo pasirengimą bei interesus atitinkantį tolesnio mokymosi kelią. Akcentuotina, jog Seimo priimtu įstatymu panaikinama viena esminių 2022 m. nustatyto mokinių pasiekimų vertinimo modelio dalių, tačiau nepateikiama sistemiška jos alternatyva. Nenustatoma, koks galėtų būti individualus mokymosi spragų šalinimo planas, kaip būtų pasiekiama, kad mokinys būtų įpareigotas jo laikytis, kaip būtų stebima mokinio pažanga ir vertinamas pagalbos veiksmingumas. Vien teisinės pasekmės panaikinimas nepašalina mokymosi sunkumų priežasčių ir neužtikrina, kad mokinys aukštesnėje ugdymo pakopoje gaus jam reikalingą pagalbą. Prezidento teigimu, valstybė turi teisę nustatyti minimalų pagrindinio ugdymo pasiekimų lygį, tačiau kartu privalo užtikrinti realias galimybes kiekvienam mokiniui šį lygį pasiekti. Švietimo įstatyme yra numatyta specialioji pedagoginė, psichologinė, socialinė pedagoginė ir kita mokymosi bei švietimo pagalba, tačiau praktinis jos prieinamumas, savalaikiškumas ir veiksmingumas skirtingose savivaldybėse ir mokyklose nėra vienodi. Todėl netinkama mokymosi pagalbos sistemos trūkumus spręsti atsisakant minimalaus mokymosi rezultato reikalavimo. Kartu būtų neproporcinga taikyti slenkstinio pasiekimų lygio reikalavimą visa apimtimi tol, kol valstybė nėra užtikrinusi ankstyvos mokymosi sunkumų diagnostikos patikimumo, individualios pažangos stebėsenos efektyvumo ir kiekvienam mokiniui prieinamos veiksmingos mokymosi pagalbos. Švietimo įstatyme ir kituose teisės aktuose yra numatyta galimybė pagrindinio ugdymo programą derinti su profesinio mokymo programų moduliais, tęsti pagrindinį ugdymą profesinio mokymo įstaigoje ar, esant nustatytiems specialiesiems ugdymosi poreikiams, formaliojo švietimo programą baigti per ilgesnį laiką. Tačiau praktinis tokių mokymosi kelių prieinamumas, teritorinis pasiskirstymas ir programų įvairovė šiuo metu nėra pakankami, kad visiems slenkstinio pasiekimų lygio nepasiekusiems mokiniams būtų pasiūlytas jų pasirengimą ir poreikius atitinkantis tolesnio mokymosi kelias. Todėl iki slenkstinio pasiekimų lygio reikalavimo taikymo pradžios turi būti išplėsta profesinio mokymo, pagrindinio ugdymo programos kartojimo, modulinio mokymosi ir kitų tęstinio mokymosi formų pasiūla, užtikrinant, kad nė vienas jaunuolis neliktų už švietimo sistemos ribų. Prezidentas pabrėžia, jog vertinant Seimo priimtas pataisas svarbu atsižvelgti ir į švietimo politikos stabilumo bei sprendimų pagrįstumo reikalavimus. Slenkstinio pasiekimų lygio sąlyga buvo nustatyta 2022 m. ir jai įgyvendinti numatytas pasirengimo laikotarpis. Visiškas jos panaikinimas prieš pat numatytą įsigaliojimą, dar nepradėjus reguliavimo taikyti ir nepateikus išsamios alternatyvaus modelio poveikio pagrindinio išsilavinimo kokybei, mokinių pažangai, mokymosi pagalbos sistemai ir tolesnio mokymosi keliams analizės, mažina švietimo politikos nuoseklumą ir visuomenės pasitikėjimą valstybės sprendimų tvarumu. Abejones dėl turinčio įsigalėti reguliavimo panaikinimo pagrįstumo taip pat yra išreiškusios mokyklų vadovų, gimnazijų, progimnazijų ir pagrindinių mokyklų asociacijos, dalykų mokytojų asociacijos, aukštosios mokyklos, mokinių, studentų, verslo ir kitos visuomeninės organizacijos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pasak šalies vadovo, reikalavimo PUPP išlaikyti bent slenkstiniu lygiu panaikinimas nėra tinkamas ir sistemiškai pagrįstas sprendimas. Tačiau nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. visa apimtimi taikyti reikalavimą PUPP išlaikyti bent slenkstiniu lygiu taip pat būtų neproporcinga, kol neužtikrintas pakankamas mokymosi pagalbos prieinamumas, PUPP užduočių patikimumas ir mokinių poreikius atitinkančių tęstinio mokymosi kelių pasiūla. Todėl, Prezidento teigimu, pasiekimų bent slenkstiniu lygiu reikalavimo turi būti ne atsisakoma, bet jo įsigaliojimas atidedamas iki 2029 m. rugsėjo 1 d. Atidėjimo laikotarpis turi būti skirtas ankstyvos mokymosi sunkumų diagnostikos ir individualios mokinio pažangos stebėsenos sistemai sustiprinti, veiksmingai mokymosi pagalbai užtikrinti, PUPP validumui ir patikimumui įvertinti bei profesinio, modulinio ir kitų tęstinio mokymosi formų prieinamumui išplėtoti.